Pario istorija: pirmasis šuo Lietuvoje su diabeto sensoriumi
Trylikos su puse metų šokoladinis standartinis taksas Paris kartu su kitais 6 taksais gyvena žinomos taksų mylėtojos ir veisėjos Skaivos Jasevičiūtės šeimoje. Per savo ilgą gyvenimą Paris spėjo tapti ne vienos šalies parodų čempionu, susilaukti daug puikių vaikų ir anūkų bei džiuginti šeimininkę puikia savo sveikata. Tačiau senatvė retai kada praeina be negalavimų ir 13 metų Pariui buvo nustatyta žarnyno autoimuninė liga, kuriai gydyti buvo paskirti steroidiniai vaistai. Su vaistais Pariukas jautėsi puikiai, bet bėda dažniausiai po vieną nevaikšto.
- Parį klinikoje priėmė gydytoja Agnė Blaževičienė, kuri gyvūnui atlikus šlapimo ir kraujo tyrimus, iškart nustatė cukrinį diabetą.
- Blogiau buvo tai, kad Pariui jau buvo prasidėjusi ketoacidozė – diabeto komplikacija, kai organizmas yra apnuodijamas ketonais.
Bižiu istorija – Ilgi metai viduriavimo, kuris vos nenumarino šuns
Eglės šeimoje auga žavi penkerių metų kalytė vardu Blue Bijou, kurią namie visi šaukia Bižiu. Bižiu yra pakankamai retos Lietuvoje Tailando ridžbekų veislės. Tai šunys, kurie savo elgesiu yra labiau kaip katinai – nepriklausomi ir išdidūs. Eglė šios veislės šunis pirmą kartą pamatė šunų parodoje, susižavėjo, pradėjo veisle domėtis ir galiausiai iš Lenkijos į namus parsivežė savo numylėtinę.
- Bižiu jau būdama šešių mėnesių pradėjo keistai tuštintis – ji daug stenėdavo, tuštindavosi skysčiau, šeimininkė iš pradžių manė, kad tai maisto problemos, tačiau reguliuojant mitybą šuns žarnynas vis nesitvarkė.
- „Per mūsų atostogas Bižiu pasidarė labai blogai, jos svoris nuo 25 kg prieš ligą galiausiai nukrito iki 16 kilogramų, tai buvo šuo vieni kaulai ir oda. Jai prasidėjo traukuliai ir viduriavimas niekaip nepraėjo.“
- Bižiu tyrimas greitai parodė atsakymą, kad šuo labai stipriai užsikrėtęs parazitais – strongiloidais.
Bučios istorija – ilgai nerasta Adisono liga, vos nesibaigusi eutanazija.
Aktoriaus Oskaro šeimoje į taksą kiek panaši mišrūnė Bučia atkeliavo labai netikėtai. Prieš penkerius metus vyras, supratęs, kad jo auginamai katei reikia kompanijos, išsiruošė į gyvūnų prieglaudą ieškoti dar vienos katės. Tačiau vietoje katės namo jis grįžo su šuniuku, kurį gėrimo kombučios garbei, pavadino Bučia.
- Šeimininkai vieną dieną pastebėjo, kad pakito jos kailio spalva – šuniukas iš juodo tapo pilku.
- „Iš pradžių pagalvojome, kad artėja pavasaris ir šuo keičia kailį, tačiau neilgai trukus Bučiai dingo ir apetitas.
- Sunerimę dėl vis krentančio savo kalytės svorio šeimininkai kreipėsi į vieną veterinarijos kliniką, ten negavę atsakymo, kas yra jų šuniui, kreipėsi į antrą.
Katės Mijos istorija – smegenų auglio nebėra!
Katė Mija slėpėsi ir sunkiai valdė priekines kojas, todėl ilgai nelaukus jai buvo atliktas MRT tyrimas „Magnetinis rezonansas parodė, kad Mijos galvoje tūno nemažas auglys. Dviejų centimetrų, maždaug vynuogės dydžio. Jis spaudė katės smegenis, taip sukeldamas jai diskomfortą ir neurologinius pakitimus. Gerai yra tai, kad kačių augliai dažniausiai būna smegenų dangalo augliai – jie neauga į pačias smegenis, o tik jas spaudžia. Mijos šeimininkei liko dvi išeitys – pirmoji vaistais slopinti simptomus ir tikėtis, kad katė dar kažkiek gyvens. Arba ryžtis operacijai. Operacija tai visada rizika, nes visada gali nutikti taip, kad gyvūno neteksime. Tačiau Mijos atveju aš šeimininkei pasakiau, kad turime net 80 procentų tikimybės, jog viskas bus gerai.“ – pasakojo gydytojas Marius Aniškevičius.
- Mijai MRT tyrimų dėka buvo rastas auglys smegenų dalyje.
- Patyrusio chirurgo rankomis auglys buvo pašalinta.
- Gydytojo Mariaus dėka Mija vėl murikia ir jaučiasi gerai.
Boni istorija – šuo, kurį kelis kartus siūlė migdyti
Šį rugsėjį Čiau- čiau veislės kalytė Boni atšventė savo ketvirtąjį gimtadienį. Dovanų gavo savo mėgstamų skanėstų ir mylimų šeimininkų dėmesį. Tačiau labai nedaug trūko, kad gimimo dienos Boni sulaukusi nebūtų. Jos pasveikimo istoriją šeimininkė vadina stebuklu ir su ašaromis akyse dėkoja šį stebuklą padariusiai visai Jakovo klinikos veterinarų komandai. Tiesa, jei ne šeimininkės užsispyrimas ir tikėjimas laiminga pabaiga, Boni irgi šiandien nevizgintų savo uodegytės.
- Terapijos pagalba Boni ir vėl buvo sugrąžintas įprastas gyvenimas.
Čiaros istorija – skrandžio užsisukimas vos nesibaigęs mirtimi.
Vilnietės Katios namuose karaliauja net trys dratharų veislės šunys. Kartu su savo šeimininke jie gyvena aktyvų ir kupiną nuotykių gyvenimą, dalyvauja medžioklėse, darbiniuose bandymuose, laksto didelėje jų vienkiemio teritorijoje. Tačiau labai nedaug trūko, kad iš trijų mylimų šeimos narių Katiai būtų likę tik du. Vyriausiai jų kalytei Čiarai jau septyneri metai ir tik laimingo atsitiktinumo bei Jakovo veterinarijos centro profesionalų dėka ji šio gimtadienio sulaukė.
- Čiarą apžiūrėję gydytojai nustatė, kad jai užsisuko skrandis ir nedelsiant operavo.
- Vilties buvo mažai, nes nuo užsisukimo jau buvo praėjusios beveik dešimt valandų.
- Čiaros skrandis buvo labai nekrozavęs, bet operacijos metu visgi ją pavyko išgelbėti.
Lotos istorija – kalytė, kurios nepalaužė net dvi sunkios ligos
Belgų aviganio mišrūnė Lota išties ypatingas šuo. Šuo, kuris sakytum turi 9 gyvenimus, nors Lota tikrai ne katė. Lota – kovotoja jau nuo pirmų savo gyvenimo dienų. Visai mažytę Lotą ir jos sesutes bei broliuką gruodžio mėnesį, spaudžiant begaliniam šalčiui dėžėje prie Klaipėdos santuokų rūmų paliko kažkoks „geras“ žmogus. Kitą rytą moteris radusi suledėjusius šuniukus nuvežė juos į prieglaudą. Lota išgyveno. Netrukus toje prieglaudoje kilo didelis gaisras, Lota išgyveno ir jį. Patyrusi ir šalto, ir karšto tiesiogine šių žodžių prasme, Lota galiausiai pateko į savo šeimą, šeimą, kurioje ją vadina vaiku ir besąlygiškai myli. Lotą į savo namus priglaudė Julijos šeima.
- Lotai diagnozuotas ūmus gimdos uždegimas, tad teko nedelsiant operuoti.
- Bėda po vieną nevaikšto – po kurio laiko Lotai nustatyta žaibinė babeziozės forma.
- Lotos šeimininkė dėkinga klinikos personalui už net du kartus išgelbėtą augintinę.
Pupos istorija: Reta liga ir pusė metų tyrimų bei adatų
Penkerių metų jorkšyro terjerė Pupa labiausiai mėgsta ilgus pasivaikščiojimus su šeimininke ir sodyboje medžioti peles bei varles. „Nors dauguma mano, kad Jorkšyrai – pagalviniai šunys, mūsų Pupa aktyvi ir dažnai mes su ja nueiname po penkis kilometrus.“ – džiaugiasi šeimininkė Veslava. Tačiau jei ne šeimininkės užsispyrimas ir Jakovo klinikos gydytojų profesionalumas – Pupa jau būtų „amžinosios medžioklės“ plotuose.
- Pupa į Jakovo veterinarijos centrą atvyko labai prastos būklės: viduriavo, duso, nevalgė, buvo išsivysčiusi mažakraujystė.
- Atlikus visus tyrimus Pupai buvo nustatytas baltymų netekimo sindromas.
- Laukė ilgas ir sunkus gydymas, tad Jakovo veterinarijos centras tapo Pupos ir jos šeimininkės antrais namais.
Duonytės istorija. Šuniukas prisikėlęs iš numirusių
Jakovo veterinarijos centro gydytojams svarbi kiekvieno gyvūno gyvybė – nuo pačių vyriausių iki vos kelias dienas skaičiuojančių pacientų. Tuo netruko įsitikinti ir vilnietė Margarita, kuri iki šiol yra dėkinga gydytojui už padarytą stebuklą.
- Kalytė Zarija sėkmingai pastojo, bet jos nėštumas buvo labai sunkus.
- Jei ne gydytojo Konstantino priežiūra, Zarija nebūtų turėjusi nei vieno šuniuko. Viskas buvo labai komplikuota, prieš pat gimdymą trys šuniukai mirė dar būdami gimdoje.
- Po cezario pjūvio operacijos pasaulį išvydo dvi nuostabios haskės Zarijos dukrytės.
Ponios istorija – kai gyvenimas be dantų tampa daug geresnis nei su jais
Lauritos namuose gyvena ne vienas gyvūnas, tarp visų keturkojų šeimos narių čia galima sutikti ir vos kilogramą sveriančią toiterjerų kalytę su labai rimtu vardu – Ponia. Ponia, aišku, yra tikra namų ponia – reikli, mėgstanti gauti viską, ką tik nori, ir net paauklėti kartu gyvenusį šveicarų aviganį. Ponios šeimininkė juokiasi, kad ji užaugo miegodama aviganio ausyje ir tikriausiai pati tiki, kad yra labai didelis šuo.
- Ponia augo visiškai sveika, kol sulaukusi aštuonerių metų vieną vakarą bevakarieniaudama tiesiog ėmė ir išspjovė savo krūminį dantį.
- Pamačius Ponios dantų būklę gydytoja buvo šokiruota.
- Ponia po narkozės nubudo neturėdama nei vieno danties, tačiau galiausiai nebejusdama skausmo. Šeimininkė džiaugiasi, kad po operacijos šuniukas lyg atjaunėjo, pradėjo žaisti.
