Dažniausiai užduodami klausimai

Šunų nukirminimas yra svarbi profilaktikos dalis, padedanti apsaugoti tiek augintinį, tiek šeimos narius nuo parazitų.

Dažniausiai rekomenduojama:

• nukirminti kas 3 mėnesius;
• dažniau medžiojantiems ar daug lauke būnantiems šunims;
• prieš vakcinaciją.

Parazitai gali sukelti:

• virškinimo problemas;
• svorio kritimą;
• silpnesnį imunitetą;
• kailio būklės pablogėjimą.

Tinkama mityba turi didelę įtaką augintinio sveikatai, energijai ir gyvenimo kokybei.

Šuns maistas turėtų būti pritaikytas pagal:

• amžių;
• dydį;
• aktyvumą;
• sveikatos būklę;
• alergijas ar jautrumą.

Svarbu rinktis kokybišką ir subalansuotą pašarą. Jei augintinis turi virškinimo ar odos problemų, veterinarijos gydytojas gali rekomenduoti specialią veterinarinę dietą.

Ne visas žmogaus maistas yra saugus augintiniams. Kai kurie produktai gali būti pavojingi arba net toksiški.

Šunims nerekomenduojama duoti:

• šokolado;
• svogūnų;
• česnakų;
• vynuogių;
• riebaus maisto;
• stipriai sūdytų produktų.

Net nedideli kiekiai tam tikrų produktų gali sukelti rimtus sveikatos sutrikimus. Jei abejojate dėl konkretaus maisto produkto saugumo, rekomenduojama pasikonsultuoti su veterinaru.

Pas veterinarą rekomenduojama apsilankyti bent kartą per metus profilaktinei apžiūrai, taip pat nusprendus atlikti vakcinaciją arba kastraciją/sterilizaciją.

Norėdami apsaugoti savo šunį nuo parazitų, rūpinkitės savo augintinio kailiu, naudokite prevencines priemones nuo blusų ir erkių. Taip pat atvykite pas veterinarą profilaktinei apžiūrai dėl kirminų kontrolės, nepamirškite valyti šuns poilsio vietos.

Reguliariai valykite savo šuns kailį, pasirūpinkite dantų higiena, užtikrinkite akių ir ausų švarą. Atkreipkite dėmesį į gyvūno nagų ilgį, letenų švarą ir pan.

Svarbu, kad Jūsų šuo maitintųsi reguliariai tinkamomis porcijomis bei gautų visas reikiamas medžiagas savo organizmui, nepamirškite ir vandens. Kitas reikiamas rekomendacijas gali pateikti veterinaras konsultacijos metu.

Jeigu pastebėjote, kad šuo pradėjo prasčiau jaustis, kreipkitės į veterinarijos kliniką. Laukdami vizito, pasistenkite nuraminti gyvūną, suteikite jam saugumą ir šilumą.

Katės dažnai slepia negalavimus, todėl svarbu stebėti net ir nedidelius elgesio pokyčius.

Įspėjamieji požymiai:

• sumažėjęs apetitas;
• vangumas;
• dažnas slėpimasis;
• pakitęs bendravimas;
• kailio būklės pablogėjimas;
• šlapinimosi pokyčiai.
• Svorio kritimas.

Ankstyvas ligų nustatymas leidžia greičiau pradėti gydymą ir sumažina komplikacijų riziką.

Taip, net ir namuose laikomos katės gali užsikrėsti infekcinėmis ligomis.

Virusai ir bakterijos gali būti parnešami:

• ant avalynės;
• drabužių;
• kitų gyvūnų kontakto metu.

Vakcinacija padeda apsaugoti katę nuo dažniausių infekcinių susirgimų ir sumažina rimtų komplikacijų tikimybę.

Apetito praradimas katėms gali būti susijęs su įvairiomis sveikatos problemomis – nuo streso iki rimtų vidaus organų ligų.

Dažniausios priežastys:

• dantų problemos;
• infekcijos;
• virškinimo sutrikimai;
• inkstų ligos;
• stresas ar aplinkos pokyčiai.

Jei katė neėda ilgiau nei 24 valandas, rekomenduojama nedelsti ir kreiptis į veterinarijos gydytoją.

Pas veterinarą rekomenduojama lankytis bent kartą per metus profilaktinei apžiūrai, taip pat nusprendus atlikti vakcinaciją arba kastraciją/sterilizaciją.

Dažniausiai katės nėra linkusios parodyti, kaip iš tikrųjų jaučiasi. Dėl to atkreipkite dėmesį į savo gyvūno apetitą, vandens suvartojimą, aktyvumą, kailio ir odos būklę, tuštinimąsi. Jeigu pastebėjote, kad katė elgiasi kitaip nei įprastai, gali būti, kad ji kažkuo serga.

Maitinkite katę reguliariai, pasirūpinkite, kad porcijos būtų tinkamo dydžio ir kad gyvūnas gautų visas reikiamas medžiagas savo organizmui, taip pat neužmirškite vandens, venkite žmogaus maisto. Visas kitas rekomendacijas gali pateikti veterinaras.

Naudokite prevencines priemones, apsaugančias katę nuo blusų, erkių ar kirminų. Užtikrinkite gyvūno kailio ir vietos, kurioje jis miega, švarą. Taip pat reguliariai lankykitės pas veterinarą.

Kačių fizinis aktyvumas priklauso nuo jų amžiaus, todėl svarbu suteikti tam visas galimybes. Pasirūpinkite, kad gyvūnas galėtų pasivaikščioti, pabėgioti, kur nors laipioti, kur draskytis ir pan. Fiziniam aktyvumui gali padėti ir įvairūs žaislai: kamuoliukai, kilimėliai, lazdelės su plunksnomis ir kt.