Trojos stebuklas – kalytė, kurią išgelbėjo gydytojai ir donorai

Trojos stebuklas – kalytė, kurią išgelbėjo gydytojai ir donorai

Faustos šeimoje augančią amerikiečių stafordšyro terjerų veislės kalytę Troją namiškiai dažnai vadindavo „Ridikėliu“ – visus savo vienuolika gyvenimo metų šuo buvo sveikas kaip ridikas. Troja gyveno aktyvų gyvenimą – visur lydėdavo savo šeimos narius, daug vaikščiojo, lankė plaukimo baseiną. Kol vieną dieną atvykus paplaukioti, Troja išlipo iš automobilio ir labai gausiai apsivėmė krauju.

„Aš siaubingai išsigandau, kraupus vaizdas – visur kraujas, o mano sveikas šuo staiga iš niekur nieko pradėjo jaustis labai blogai. Tame pačiame pastate, kur buvo mūsų baseinas, buvo ir vet. klinika, todėl nedelsiant Troją nunešėme ten. Ten mums atliko daug tyrimų, statė lašines, tačiau kas nutiko mūsų šuniui taip ir nepasakė. Po paros Trojai atiko endoskopiją ir skrandyje rado kraujuojančią žaizdą, nuo to kraujavimo jai jau buvo atsiradusi mažakraujystė, todėl mums liepė ieškoti donoro kraujo perpylimui. Donorą radome Kaune, esame jam labai dėkingi, tačiau kraujo perpylimas nepadėjo, šuo silpo akyse, gleivinės balo, Troja pradėjo dusti, nebepakėlė galvos, į nieką nereagavo.“ – baisų nerimą dėl mylimo šuns prisiminė Fausta.

Klinikos, kurioje gydėsi Troja, gydytojai pasakė, kad niekuo nebegali padėti, šuns būklė tik blogėjo, todėl vienintelė išeitis buvo atsisveikinti ir Troją užmigdyti. Bet Fausta su šeima nenorėjo paleisti Trojos ir paskutinę minutę viena gydytoja pasiūlė pabandyti nuvažiuoti į Jakovo kliniką.

Jakovo klinikoje Troją ir jos šeimininkus priėmė gydytoja Laima Žiukė: „Šuo atvyko tikrai labai nusilpęs, vėmė ir viduriavo krauju, pirmas vaizdas nežadėjo nieko gero. Pradėjome ruošti Troją dar vienai endoskopijos procedūrai, tikėjomės rasti skrandyje opą, kurią galėtume uždeginti, tačiau nieko nepašaus neradome – kraujavimas buvo gausus ir iš visos skrandžio ir žarnyno gleivinės. Diagnozė – ūminis hemoraginis gastroenteritas. Būna, kad šios ligos priežasčių nepavyksta nustatyti. O Trojos atvejis buvo labai sunkus. Pamenu, kaip šeimininkus įspėjau, kad šuo gali procedūros ir neatlaikyti.“

Trojos kraujo tyrimai buvo labai prasti, todėl antros endoskopijos metu jai buvo atliktas ir antrasis kraujo perpylimas. Šį kartą kraujo donoru tapo veterinarijos gydytojos iš pirmosios klinikos dobermanų veislės kalytė Hela. Tačiau Troja, nors ir atlaikė procedūrą ir narkozę – vis dar buvo labai silpna. „Grįžusi namo Troja vėl vėmė krauju, todėl iš pat ryto lėkėme į Jakovo kliniką. Ten mums pasakė, kad reikės trečio kraujo perpylimo ir liepė vėl ieškoti donoro. Donorą pavyko rasti per pusvalandį, į mūsų pagalbos šauksmą atsiliepė mergina su dviem dideliais šunimis, kurie kraujo davė jau ne pirmą kartą. Po trečiojo kraujo perpylimo Jakovo klinikoje mes tiesiog apsigyvenome – dvi savaites kasdien nuo ryto iki vakaro Trojai lašino lašines, leido vaistus ir darė tyrimus. Mes matėm, kad ji tikra kovotoja, todėl nekreipėm dėmesio į dideles sąskaitas už gydymą, o kantriai laukėm pagerėjimo, o mūsų gydytoja Laima mus vis padrąsindavo.“- pasakojo Fausta.

Jakovo veterinarijos centras

Jei ne laiku atsiradę donorai ir kraujo perpylimas Trojos šiandien nebebūtų. Todėl Trojos šeimininkė labai dėkinga visiems trims kraujo donorams, sutikusiems padėti. „Šiais laikais, kai yra socialiniai tinklai ir įvairios šunų grupės, rasti kraujo daug lengviau. Gerai, kad žmonės nebijo atvesti savo šunis ir duoti kraujo, nes taip jie gelbėja kitų augintinių gyvybes. Tinkamas kraujo donoras turėtų sverti daugiau nei 20 kilogramų, būti sveikas, vakcinuotas, nesirgęs erkių pernešamomis ligomis, nevartojantis vaistų. Mūsų gydytojų šunys ir katės taip pat labai dažnai būna donorais, nes kraujo perpylimas kartais būna vienintelė išeitis išgelbėti gyvūną.“ – pasakoja gydytoja Laima Žiukė.

Po trečio kraujo perpylimo Trojai buvo paskirta palaikomoji terapija – kasdienės lašinės, vaistai ir viltis, kad organizmas su negalavimu susitvarkys. „Tokiais atvejais kaip Trojos labai svarbu, kad nepasiduotų nei šeimininkai, nei veterinarai, nes gydymas užtrunka, pagerėjimas matosi ne iškart. Pirma savaitė gydymo Trojai buvo labai sunki, bet mes nepasidavėm, tada ji pradėjo pamažu valgyti ir aš supratau, kad šitas šuo pasveiks. Tyrimai taip pat gerėjo. Labai svarbu, kad Trojos šeimininkai ja taip tikėjo.“ – teigė gydytoja Laima Žiukė.

Po intensyvaus gydymo Troja visiškai pasveiko ir kartu su šeimininkais džiugiai atšventė savo dvyliktą gimtadienį. Fausta džiaugiasi, kad nepasidavė ir kovojo dėl savo mylimos kalytės sveikatos ir žinoma yra labai dėkinga Jakovo klinikos kolektyvui už rūpestį ir suteiktą antrą šansą gyventi: „Troją klinikoje pravardžiavo Trojanu – nes ji tikra kovotoja, o mes esame labai laimingi, kad ir šiandien galime ja džiaugtis ir mylėti.“

Jakovo

Sėkmės stebuklai Jakovo klinikoje

Jus aptarnaujantys veterinarijos gydytojai yra šios srities profesionalai.

Prenumeruokite
naujienlaiškį!

Pirmieji sužinokite naudingus patarimus Jūsų augintiniams ir susipažinkite su kitų gyvūnų sėkmės istorijomis!

dog