Ponios istorija – kai gyvenimas be dantų tampa daug geresnis nei su jais

Lauritos namuose gyvena ne vienas gyvūnas, tarp visų keturkojų šeimos narių čia galima sutikti ir vos kilogramą sveriančią toiterjerų kalytę su labai rimtu vardu – Ponia. Ponia, aišku, yra tikra namų ponia – reikli, mėgstanti gauti viską, ką tik nori, ir net paauklėti kartu gyvenusį šveicarų aviganį. Ponios šeimininkė juokiasi, kad ji užaugo miegodama aviganio ausyje ir tikriausiai pati tiki, kad yra labai didelis šuo.

Ponia augo visiškai sveika ir nerodė jokių skausmo ar diskomforto požymių, kol sulaukusi aštuonerių metų vieną vakarą bevakarieniaudama tiesiog ėmė ir išspjovė savo krūminį dantį. „Mes matėm, kad jos dantukai apsinešę, tačiau priekiniai atrodė visai neblogai, o galinių pažiūrėti ji mums kategoriškai neleisdavo, todėl tas išspjautas dantis buvo nemažas šokas. Supratome, kad reikia nedelsti ir važiuoti į Jakovo kliniką.“ – pasakojo Laurita.

Ponytės šeimininkė labai bijojo daryti narkozę tokiam mažam augintiniui ir bijojo, kaip jis gyvens visiškai neturėdamas dantų. „Prisimenu, kaip guodžiau ir raminau Lauritą. Savo pacientų šeimininkams dažnai pasakau, kad per mėnesį padarau apie 200 dantų operacijų, o operuodama netenku tik vieno ar dviejų pacientų per metus. Tokie skaičiai dažniausiai nuramina. Ponios šeimininkę patikinau, kad šuniukui be dantų bus tikrai geriau gyventi, nei nuolatiniame skausme su jais – tas mažas padarėlis siaubingai kentėjo.“ – pasakojo daktarė Ernesta.

Ponia ištvėrė narkozę ir nubudo neturėdama nei vieno danties, tačiau galiausiai nebejusdama skausmo. Laurita džiaugiasi, kad po operacijos šuniukas lyg atjaunėjo, pradėjo žaisti, priaugo daug svorio, o dantų neturėjimas visiškai netrukdo Poniai mėgautis vandeny išmirkytu sausu maistu ar mylimais konservais: „Esu dėkinga gydytojai Ernestai už dar vieną išgelbėtą augintinį, skauda širdį vien pagalvojus, kiek ilgai šuo kentė dantų skausmą, o mes to nematėme.“

Gydytoja Ernesta sako, kad dažniausiai šunys dantų skausmo neparodo, jie toliau ėda ir gali praeiti labai daug laiko, kol šeimininkai pastebi prastą dantų būklę. Bijodami narkozės dauguma šeimininkų taip apleidžia savo augintinių dantis, kad pas gydytoją atkeliauja tada, kai viskas burnoje būna išpuvę. O tokia būklė labai pavojinga gyvūnų sveikatai, nes bakterijos iš burnos su krauju nešasi į vidaus organus ir gali stipriai pakenkti gyvūno širdžiai, inkstams ar kepenims. „Dantys yra lyg šunų rankos, įsivaizduokite, jei jums reikėtų gyventi su be galo skaudančiomis, pūvančiomis rankomis. Nemalonu, tiesa? Todėl aš labai džiaugiuosi, kad dirbdama savo darbą galiu būti balsu, kurio gyvūnai neturi, ir už juos pasakyti jų šeimininkams, kad jiems labai skauda. Sutvarkius gyvūnui dantis jo gyvenimo kokybė dešimtį kartų pagerėja, tai pastebi visi šeimininkai, todėl nuoširdžiai visiems rekomenduoju bent kartą metuose atvesti savo augintinius patikrinti dantukų būklę. Ir nereikia bijoti dantų rovimo, nes gyvenimas be jų yra daug geresnis, nei su skaudančiais.“ – pataria gydytoja Ernesta.