Bet Toro šeimininkai buvo pasiryžę išbandyti viską, kad tik padėtų savo mylimam šeimos nariui. Todėl rūpinimąsi Toru perėmė Jakovo klinikos onkologas – gydytojas Viktor Skorobogatko. Gydytojas Viktor Jakovo klinikoje dirba jau trylika metų. Jo pasirinkta onkologo specializacija – viena sunkiausių, nes nuolat tenka susidurti su labai sunkiais pacientais ir neretai net jų netekti. Bet gydytojas Viktor teigia mėgstantis iššūkius ir sugebantis jausmus bei sentimentus palikti šone, kad jie netrukdytų priimti teisingų sprendimų.
„Diagnozė „vėžys“ tikrai nereiškia staigios gyvūno mirties. Šiais laikais daugeliui gyvūnų, jei atvejis nėra užleistas, mes galime padėti. Kartais užtenka pašalinti naviką chirurginiu būdu, kartais padeda chemoterapinis gydymas. O chemoterapija yra tokia pati, kaip žmonėms, tik gyvūnai turi pranašumą – po jos jie nesijaučia taip blogai kaip žmonės, jiems neslenka plaukai, juos labai retai pykina. Katino Toro atvejis buvo nedažnai pasitaikantis – jam buvo nustatyta netipinė leukemijos forma. Kačių virusinė leukemija nėra navikas, bet tai sunki virusinė liga, kuriai būdinga piktybinė hematopoetinio audinio proliferacija, imunodeficito sindromas, leukocitozė ir anemija. Toro atveju, eritrocitų kiekis krisdavo iki kritinių ribų. Tiesa, Toro atveju, aš labai noriu pagirti jo šeimininkus – jų stiprybė, pasitikėjimas manimi ir tikėjimas savo gyvūnu labai padėjo jam sveikti. O kelias iki sveikimo buvo nelengvas, nes vaistus pavyko parinkti ne iš karto.“ – pasakojo onkologas Viktor Skorobogatko.
Katinui Torui buvo pradėta taikyti chemoterapija. Bet pradžioje gydymas visai nepadėjo, Toro kraujo rodikliai buvo blogi, o pats katinas – labai silpnas. Vienu metu šeimininkai jau buvo beveik bepasiduodantys, tačiau įkvėpti veterinarijos gydytojų nenuleido rankų ir galiausiai – treti išbandyti chemoterapijos vaistai pradėjo duoti rezultatus. Toras pradėjo noriau valgyti, nebebuvo toks silpnas. O kraujo tyrimai rodė vis geresnius rodiklius. „Ligos metu iš jo buvo likę vieni kaulai, Toras svėrė vos 3 kilogramus, bet kai chemoterapija pradėjo veikti, jis atgavo apetitą, pradėjo valgyti, pradėjo žaisti, priaugo pusę savo kūno svorio – tai mus labai nudžiugino.“ – pasakojo Toro šeimininkai.
Šiandien Toras atrodo taip, lyg būtų visai sveikas katinas, tačiau jo vėžys niekur nedingo, jis tiesiog yra suvaldytas. Kas pusantro mėnesio Toras vis atvyksta į kliniką chemoterapijos procedūroms, jos jam padeda ir leidžia gyventi visavertį gyvenimą. Gydytojas – onkologas Viktor sako, kad Toro atveju galima tikėtis net remisijos, kada vaistų nebereikės, o šiuo metu stengiamasi didinti tarpą tarp chemoterapijos seansų. Tačiau Toras dabar yra atsigavęs stiprus katinas, kuris visiškai nebeprimena to nusilpusio gyvūno, atvykusio gydytis į Jakovo kliniką.
Toro šeimininkai yra be galo dėkingi gydytojai Laimai Žiukei ir Viktorui Skorobogatko už sugražintą džiaugsmą į namus ir išgelbėtą Toro gyvybę: „Tai yra stebuklas, kad jis vis dar su mumis, mes labai tikimės, kad kiti pasimokys iš mūsų istorijos – nepasiduoti ir nenuleisti rankų, nes su profesionaliais veterinarijos gydytojais viskas yra įmanoma. Mes nežinome, kiek dar laiko su Toru turime, todėl džiaugiamės kiekviena diena, kai mūsų mylimas augintinis gyvena pilnavertį gyvenimą.“
O gydytojas – onkologas Viktor visiems primena, kad labai svarbu užbėgti onkologinėms ligoms už akių – todėl labai svarbi profilaktika: „Šunims nuo 7 metų, o katėms nuo 6 metų kasmet rekomenduojame atlikti kraujo ir vizualios diagnostikos tyrimus, o visus naujus atsiradusius guzelius ir darinius patikrinti nepriklausomai nuo gyvūno amžiaus. Tik taip galima „pagauti“ ligą kol ji dar pradinėje stadijoje ir pakankamai lengvai suvaldoma. Vežys šiais laikais nėra mirtina diagnozė, bet labai svarbu jį atrasti kuo anksčiau.“
