Rišelio istorija – dvi operacijos gražinusios viltį vaikščioti

Rišelio istorija – dvi operacijos gražinusios viltį vaikščioti

Šiurkščiaplaukis triušinis taksas Rišelis į Eglės namus prieš trylika metų atvyko iš Čekijos ir tuo metu buvo vienas pirmųjų savo veislės atstovų Lietuvoje. Rišelis sėkmingai dalyvavo šunų parodose įvairiose Europos šalyse ir ne kartą lipo ant nugalėtojų pakylos. Jis tapo ne tik įvairių šalių čempionu, bet ir daugelio žavių šiurkščiaplaukių taksiukų tėčiu. Visiškai sveikas ir padūkęs taksas džiugino savo šeimininkę ilgai, kol sulaukęs aštuonerių metų amžiaus vieną dieną pradėjo judėti labai atsargiai. „Mano sesuo turi taksų veislyną ir labai daug metų augina šios veislės šunis, todėl pamačius, kad Rišelis vengia lipti net mažiausiu laiptuku iškart jai parašiau. Sesuo liepė nedelsti ir kreiptis į vieną geriausių specialistų Lietuvoje –daktarą Marių. Taip su Rišeliu atsidūrėme Jakovo klinikoje.“ – pasakojo Eglė.

Veterinarijos mokslų daktaras, neurologas Marius Aniškevičius priėmęs Rišelį iškart įtarė taksų veislei labai būdingą ligą – tarpslankstelinių diskų išvaržą, įprastai vadinama tiesiog stuburo išvarža. Stuburo išvaržų operacijos daktaro Mariaus dažniausiai daromos operacijos ir pacientai įprastai būna dviejų veislių – tai taksai ir prancūzų buldogai – veislės, kurių stuburo kremzlinis audinys genetiškai silpnas ir linkęs į išvaržas. Daktaras Marius juokauja, kad vos gimusio takso stuburas yra linkęs senėti ir nusipirkus tokį šunį tu lyg kartu įsigyji ir loterijos bilietą – bus išvarža ar nebus.

Stuburo išvaržos įprastai gydomos dviem būdais – medikamentais arba operacija. Kartais užtenka vien vaistų ir griežto ramybės režimo, kad šuo vėl pasijustų puikiai. Tačiau gydymas vaistais Rišeliui nepadėjo – su kiekviena diena jis vis prasčiau vaikščiojo, rodė aiškius skausmo ženklus. Atlikus kompiuterinę tomografiją buvo pastebėta nemaža išvarža nugaros srityje ir priimtas sprendimas Rišelį operuoti.

Po pirmos operacijos labai džiaugiausi, nes Rišutis iškart atsistojo ant kojų, man atvažiavus jo atsiimti atrodė lyg naujas šuo, judėjo be skausmo ir lengvai. Išvažiavome namo laimingi, kad viskas taip gerai pavyko ir šuo taip greitai atsistatė, bet džiaugiausi per anksti. Nors labai saugojau savo šunį, neleidau jam aktyviai judėti, šokinėti, bet praėjus daugiau nei mėnesiui po nakties radau jį velkantį galines kojas. Labai išsigandau ir nieko nelaukdama vėl važiavau pas gydytoją Marių.“ – pasakojo Rišelio šeimininkė.

Dar vienas kompiuterinės tomografijos tyrimas parodė antrą išvaržą, kuri buvo labai arti pirmosios. Rišelio skubiai laukė antra operacija, kuri šį kartą nebuvo tokia lengva kaip pirmoji. „Tokią operaciją dariau vienintelį kartą, šį kartą išvarža lyg rakštis buvo pervėrusi jo stuburo smegenų dangalus. Jokių garantijų šeimininkei negalėjau duoti, niekada negaliu, nes kiekvienas išvaržos atvejis unikalus ir niekada nežinai ar pavyks vėl šunį pastatyti ant kojų.“ – prisiminė daktaras Marius. Po antros operacijos Rišelis jau neatbėgo pasitikti savo šeimininkės, nes jo galinės kojos buvo visiškai nejudrios ir nejautrios. Šuo nebevaikščiojo.

Gydytojas Marius mums nieko pažadėti negalėjo, bet suteikė vilties, kad nenuleidus rankų Rišelis dar gali pradėti vaikščioti, nes šioks toks jautrumas jo galinėse kojose yra. Nemeluosiu, ta viltis laikui bėgant seko – nes Rišelis atrodė visiškai paralyžuotas. Bet aš nepasidaviau – kasdien dariau jam masažus, naudojom elektros stimuliaciją, vedžiojau galinę dalį parišus dirželiu ir vis skatinau jį remtis galinėmis kojomis. Bet laikas bėgo, o Rišeliui negerėjo, jau net buvau radusi kur užsakyti jam ratukus.“ – prisiminė Rišelio šeimininkė.

Jakovo veterinarijos centras

Tačiau ratukų neprireikė, kasdienės šeimininkės pastangos nenuėjo veltui – po mėnesio Rišelis atsistojo, kojytės dar buvo silpnos, bet jis stovėjo! Taksiuką apžiūrėjęs gydytojas Marius šeimininkę nudžiugino – šuo vėl vaikščios. „Kiekvienas jo mažas žingsniukas mane labai džiugino ir taip žingsniukas po žingsniuko per mėnesį Rišelio kojytės sustiprėjo ir jis pradėjo judėti kaip ir anksčiau. Po pusmečio parodoje niekas net neįtarė, kad jam buvo atliktos dvi sunkios operacijos.“ – pasakojo Eglė, kuri iki šiol yra labai dėkinga daktarui Mariui už tai, kad jos mylimas šuniukas atgavo galimybę bėgioti.

Daktaras Marius Aniškevičius sako, kad nuo stuburo išvaržos apsisaugoti nelabai įmanoma. Žinoma galima saugoti šunį, kad jis nešokinėtų, nelakstytų laiptais, palaikyti tinkamą jo kūno svorį, palaikyti vienodą aktyvumo lygį, tačiau net ir visa tai darant išvarža gali atsirasti. Ir tai nėra senų šunų liga, jauniausias gydytojo Mariaus operuotas pacientas buvo sulaukęs vos vienerių metų amžiaus. Pastebėjus pakitimus šuns judėjime, pamačius susikaustymą ar skausmo ženklus svarbu laiku kreiptis į specialistus, nes laikas čia svarbus – didesnė tikimybė, kad šuo vaikščios po operacijos, jei prieš ją nebus visiškai paralyžuotas. „Šiais laikais turint puikią diagnostikos aparatūrą operuoti yra lengviau ir dauguma operacijų baigiasi laimingai – šunys vėl gali vaikščioti, bet visi šeimininkai perkantys taksus ir prancūzų buldogus turi žinoti, kad gali būti, jog teks išgirsti šią nemalonią diagnozę.“ – teigia daktaras Marius Aniškevičius.

Jakovo

Viena vieta visiems atvejams

Jus aptarnaujantys veterinarijos gydytojai yra šios srities profesionalai.

Prenumeruokite
naujienlaiškį!

Pirmieji sužinokite naudingus patarimus Jūsų augintiniams ir susipažinkite su kitų gyvūnų sėkmės istorijomis!

dog