Grando istorija: koja, kurią pavyko išsaugoti

Le Grandas, namie švelniai šaukiamas Granduku, atrodo išties įspūdingai, 75 kilogramus sveriantis vokiečių dogas savo šeimininkus džiugina ne tik nuostabiu charakteriu, bet ir puikiais pasiekimais šunų parodose. Grando šeimininkė Elena augina jau penktą šios veislės šunį ir yra įsitikinusi, kad protingesnių šunų už dogus nebūna. Deja, net ir patiems protingiausiems šunims būna nutinka nelaimės.

Viskas prasidėjo kai Grandas vaikščiodamas miške nusilaužė nagą. Po gydymo antibiotikais nagas ataugo netaisyklingai, įaugo į mėsą ir galinėje Grando kojoje atsivėrė negyjanti žaizda. Veterinarijos gydytojas, pas kurį lankėsi Elena, pasiūlė šalinti visą kojos pirštą kartu su nagu. Patikino, kad tai lengva ir dažna operacija. Tačiau po šios operacijos grįžus namo po paros šuo pradėjo labai šlubuoti, stipriai pakilo temperatūra, koja siaubingai ištino.

„Skubiai vėl nuvykome pas operavusį gydytoją ir kai jis atrišo kojos tvarsčius pasipylė juodas juodas kraujas. Mums paskyrė vaistus, tačiau jie visai nepadėjo, šuo karščiavo, nevalgė ir negėrė ir jam labai skaudėjo. Dar po dienos pajuodavo audiniai aplink žaizdą. Žaizda tik didėjo ir visai negijo. Aš pati negalėjau valgyti ir miegoti, labai nerimavau dėl savo kenčiančio šuns, jis nebegalėjo paeiti ir kentė siaubingą skausmą. Mūsų klinikoje pasiūlė jo koją amputuoti arba šunį migdyti. Tada mano draugė pasiūlė bandyti kreiptis į kitą kliniką antrai nuomonei, taip mes su Grandu atsidūrėme Jakovo klinikoje“ – prisiminė Elena.

„Mūsų Grandu rūpinosi ir gydytoja Renata Abaravičienė, ir gydytojas Vytautas Parapijonavičius, ir Vilius Piečiukaitis. Tikrai profesionalūs gydytojai, kuriems esu be galo dėkinga, bet tą laiką kai mes gydėmės galiu prisiminti tik su ašaromis akyse. Grandas tiesiog staugė iš skausmo. Mano vyras jau net galvojo apie užmigdymą, nes jam atrodė, kad mes kankinam šunį. Tačiau kai vieną dieną klinikoje jis suvalgė truputį konservų – supratau, kad vilties dar yra.“ -prisiminė Grando šeimininkė.

Po mėnesio intensyvios terapijos Grando žaizda pradėjo gyti, šuo sustiprėjo, pradėjo valgyti, tačiau jo pėdoje vienas kauliukas buvo visiškai pajuodęs ir nebegyvas, todėl reikėjo jį pašalinti. Gydytojas Vytautas Parapijonavičius atliko operaciją, pašalino kauliuką, sutraukė likusius audinius: „Po operacijos supratau, kad šuns koją pavyko išsaugoti, neilgai trukus jis pradėjo ta koja remtis, taip nudžiugindamas ir mus visus, ir savo šeimininkę.“

Šeimininkė džiaugiasi, kad Grandas buvo stiprus šuo ir ištvėrė visą gydymo laiką. Nors jam siaubingai skaudėjo jis visiškai nerodė jokios agresijos ir kentė kasdienes procedūras. „Jo galinė koja buvo tiesiog nupuvusi, Jakovo klinikos gydytojai padarė tikrą stebuklą, Grandas vėl laksto visomis keturiomis kojomis, nors iškentėjo labai daug – mano mylimas šuo pasveiko. Kol mes gydėmės aš vis verkiau ir prašiau išgelbėti mano šunį ir Jakovo klinikos gydytojams pavyko tai padaryti, ačiū Jiems“ – su ašaromis akyse dėkojo Elena.