Le Grandas, namie švelniai šaukiamas Granduku, atrodo išties įspūdingai, 75 kilogramus sveriantis vokiečių dogas savo šeimininkus džiugina ne tik nuostabiu charakteriu, bet ir puikiais pasiekimais šunų parodose. Grando šeimininkė Elena augina jau penktą šios veislės šunį ir yra įsitikinusi, kad protingesnių šunų už dogus nebūna. Deja, net ir patiems protingiausiems šunims būna nutinka nelaimės.
Viskas prasidėjo kai Grandas vaikščiodamas miške nusilaužė nagą. Po gydymo antibiotikais nagas ataugo netaisyklingai, įaugo į mėsą ir galinėje Grando kojoje atsivėrė negyjanti žaizda. Veterinarijos gydytojas, pas kurį lankėsi Elena, pasiūlė šalinti visą kojos pirštą kartu su nagu. Patikino, kad tai lengva ir dažna operacija. Tačiau po šios operacijos grįžus namo po paros šuo pradėjo labai šlubuoti, stipriai pakilo temperatūra, koja siaubingai ištino.
„Skubiai vėl nuvykome pas operavusį gydytoją ir kai jis atrišo kojos tvarsčius pasipylė juodas juodas kraujas. Mums paskyrė vaistus, tačiau jie visai nepadėjo, šuo karščiavo, nevalgė ir negėrė ir jam labai skaudėjo. Dar po dienos pajuodavo audiniai aplink žaizdą. Žaizda tik didėjo ir visai negijo. Aš pati negalėjau valgyti ir miegoti, labai nerimavau dėl savo kenčiančio šuns, jis nebegalėjo paeiti ir kentė siaubingą skausmą. Mūsų klinikoje pasiūlė jo koją amputuoti arba šunį migdyti. Tada mano draugė pasiūlė bandyti kreiptis į kitą kliniką antrai nuomonei, taip mes su Grandu atsidūrėme Jakovo veterinarijos centre“ – prisiminė Elena.
