Bučkio stebuklas – sudraskytas šunelis gavęs antrą gyvenimą

Bučkio stebuklas – sudraskytas šunelis gavęs antrą gyvenimą

Susipažinkite su Bučkiu, 3 metų Rusų žaisliuku, kuris savo vardą gavo todėl, kad labai mėgsta visus bučiuoti. Bučkis išties myli visus – ir žmones, ir gyvūnus, ir gyvenimą, kurio vieną rugsėjo dieną vos neprarado.

Tą vakarą Bučkio šeimininkė Natalija grįžusi namo atidarė kiemo vartus ir į lauką išleido pasiilgusį jos Bučiuką. Mažas šunelis ramiai vaikštinėjo savo namo kieme kol staiga šeimininkė išgirdo širdį veriantį klyksmą. „Aš pagalvojau, kad klykia vaikas, taip baisiai tai skambėjo, atsisukau ir pamačiau didelį šunį įbėgusį į mano kiemą ir tiesiog taršantį mano Bučkį. Pamenu, kad tiesiog suakmenėjau, o to šuns šeimininkas šaukė savo japonų akitai, kad paleistų Bučkį iš nasrų. Kai tas šuo Bučiuką paleido, šeimininkas su juo tiesiog pabėgo, o Bučkis paėjęs kelis žingsnius susmuko ant žemės. Pribėgusi prie jo pamačiau, kad kraujas liejasi tiesiog fontanu, tokiais pulsuojančiais pliūpsniais. Nieko nelaukusi čiupau šunį, prispaudžiau pledą prie žaizdos ir išlėkiau į veterinarijos kliniką.“ – vieną baisiausių dienų gyvenime prisiminė Natalija.

Natalija su sudraskytu šuniuku nuvyko į veterinarijos kliniką šalia namų, kurioje gydytojas pamatęs Bučkio sužalojimus kuo skubiau juos nukreipė į Jakovo veterinarijos kliniką, nes pats padėti taip stipriai sukandžiotam gyvūnui neturėjo galimybių. Natalija skubėjo kuo greičiau gauti šuneliui pagalbos ir labai nerimavo, kad gali nespėti: „Gatvėje buvo kamščiai, o Bučkis pradėjo sunkiai kvėpuoti ir tiesiog pūstis akyse, kaip balionas. Jis neinkštė, tiesiog žiūrėjo į mane tokiomis akimis, lyg norėtų atsisveikinti. Aš visa drebėjau ir vis kartojau jam, kad kvėpuotų, kad nepasiduotų. Kai atvykome į Jakovo kliniką mūsų jau laukė pasiruošusi gydytojų komanda, kuri skubiai padarė Bučkiui rentgeną ir iškart nunešė į operacinę. Pamenu, kad mano šunį apstojo penkių žmonių komanda, tada dar pagalvojau, kad vaizdas lyg iš kokio filmo apie ligoninę. O tada nutiko baisiausia – daktaras mane pakvietė į šoną ir liepė važiuoti namo. Pasakė, kad situacija labai bloga ir kad gali būti, jog Bučkis operacijos net neatlaikys.“

Bučkį tą vakarą Jakovo klinikoje priėmė ir operavo gydytojas Vilius Piečiukaitis. Ir jis išties pasakė šeimininkei, kad operacija gali baigtis ir liūdnai, nes sužalojimai buvo labai dideli: „Šuniukas atvyko su didelėmis plėštinėmis – kastinėmis žaizdomis, atlikus rentgeną pamatėme, kad kairysis plautis subliuškęs, keliose vietose lūžę šonkauliai. Dėl didelių krūtinės pažeidimų po oda pradėjo kauptis oras, todėl šuniukas ir buvo išsipūtęs. Teko skubiai operuoti. Džiaugiuosi, kad šalia buvo gydytoja anesteziologė Laima Žiukė, kuri prižiūrėjo vos tris kilogramus sveriančio šuniuko narkozę ir kitus gyvybinius rodiklius.“

Operacijos metu paaiškėjo, kad vieno plaučio apatinė dalis smarkiai pažeista – ją teko pašalinti. Tarpšonkauliniai raumenys buvo suplėšyti keliose vietose, todėl buvo sudėtinga juos susiūti, taip pat sustabdyti taip stipriai sužaloto šuns kraujavimą. Tačiau nelengva operacija pavyko ir po trijų valandų Bučkio šeimininkai sulaukė gydytojo skambučio su pirma gera žinia – šuo po operacijos atsibudo.

„Mes atvažiavome aplankyti Bučiuko ir pamatėme jį visą apraizgytą vamzdeliais ir laideliais. Šuniukas gulėjo deguonies kameroje, o mums pasakė, kad dabar laukia trys kritinės paros ir ilgas sveikimas.“ – prisimena Natalija.

Jakovo veterinarijos centras

Bučkio priežiūra išties buvo nelengva. Pirmas tris paras šuo dieną leisdavo Jakovo klinikoje, o naktį važiuodavo į visą parą veikiančią gyvūnų ligoninę- jam reikėjo nuolatinės priežiūros. Į krūtinės ląstą jam buvo įvesta sistema, traukianti susikaupusius skysčius bei orą, mažas šuniukas buvo visas subintuotas, norint palaikyti maksimalų žaizdos spaudimą. Dėl po operacijos padidėjusių kepenų rodiklių Bučkiui buvo taikoma lašinių terapija ir žinoma vaistai – antibiotikai ir nemažai nuskausminamųjų, nes tokie pažeidimai sukelia didelį skausmą. Ir kai po keturių gydymo dienų Bučkis pirmą kartą bandė gydytojui Viliui kąsti – tai buvo pirmas ženklas, kad šis šuo ruošiasi pasveikti.

Mėnesį laiko Bučkis su savo šeimininkais lankėsi Jakovo klinikoje. Iš pradžių jis buvo silpnas ir apatiškas, vandenį gėrė tik iš savo šeimininkės burnos. Tačiau po truputį pradėjo valgyti ir sveikti. Skysčius traukianti sistema buvo išimta po savaitės, po 16 dienų nuimti stipriai veržę bintai, po 22 dienų ištraukti siūlai. Likęs negražus randas visada primins tą baisią dieną, kai Bučiukas vos neatsisveikino su šiuo pasauliu.

„Bučkio atveju labai padėjo ir greita jo šeimininkės reakcija, jei jie būtų ilgiau delsę Bučkio greičiausiai jau nebūtų su mumis. Ir žinoma – darnus mūsų visos komandos darbas. Šiam šuniui tikrai pasisekė.“ – pasakojo gydytojas Vilius.

Būtent už darnų visos komandos darbą ir yra dėkinga Bučkio šeimininkė Natalija. Šiandien Bučkis jau visiškai pasveikęs ir vėl be galo judrus. Ir smagiausia, kad ši nelaimė neišgąsdino mažo šuniuko – jis ir toliau be galo pasitiki visais gyvūnais ir žmonėmis.

Jakovo

Sėkmės stebuklai Jakovo klinikoje

Jus aptarnaujantys veterinarijos gydytojai yra šios srities profesionalai.

Prenumeruokite
naujienlaiškį!

Pirmieji sužinokite naudingus patarimus Jūsų augintiniams ir susipažinkite su kitų gyvūnų sėkmės istorijomis!

dog