Dėl savo ligos Pupa iš linksmo šuniuko tapo „vaikščiojančiu skeletuku“ – drastiškai nukrito svoris, suprastėjo kailio būklė, sunyko raumenys, šuo svėre vos tris kilogramus ir kasdien gaudavo po penkias injekcijas. „Man taip buvo jos gaila, jos toks mažas užpakaliukas ir kasdien vis badomas. Tai buvo etapas, kai mano namai kvepėjo šuns tualetu, nes Pupa jau nebeturėjo jėgų eiti į lauką, aš labai nerimavau. Man dauguma sakė, kad čia tik šuo, bet čia ne tik šuo, čia mano kūdikis. Jei jau pasiryžti turėti šunį, turi juo rūpintis, kiek tik gali. Todėl aš paverkdavau ir toliau veždavau ją į kliniką.“ – prisiminė Veslava.
Gydytoja Renata Jarmalavičė giria Pupytės šeimininkę, nes ji nepasidavė ir nenuleido rankų: „Būna, kad šia liga sergančių šunų nepavyksta ištraukti, o dažnai būna, kad pasiduoda patys šeimininkai, nes gydymas ilgas ir brangus – prireikia daug tyrimų, procedūrų ir šeimininkai tiesiog nepakelia to finansiškai. Taip pat sergantis šuo atrodo prastai, tai irgi sunku ištverti šeimininkams. Pupos gydymas buvo ilgas, nes atvejis labai sunkus, tačiau pamažu šuniukui pradėjo gerėti, atrinkti vaistai pradėjo veikti ir šuo su kiekviena diena pradėjo jaustis vis geriau. Šia liga sergantys šunys niekada visiškai nepasveiksta, tačiau parinkus tinkamus vaistus ir juos vartojant bei periodiškai tikrinantis gali nugyventi ilgą ir laimingą gyvenimą.“
Beveik pusę metų su Pupa klinikoje vos ne kasdien besilankiusi Veslava šiandien gali lengviau atsikvėpti, jos šuniukas vėl gražus, priaugęs svorio ir labai linksmas. O pačiai klinikai Veslava negaili geriausių žodžių: „Vienintelis jų trūkumas yra tai, kad jie nedirba visą parą. O šiaip ten dirba tikri profesionalai ir žmonės, kurie išties myli gyvūnus. Aš norėčiau pati ten užsirašyti, nes mano gydytojai manimi nesirūpina taip, kaip Jakovo klinikoje rūpinasi gyvūnais. Gydytoja Renata ir visa klinikos komanda ištraukė Pupą iš mirties nagų. Tik vėliau man pasakė, kad tokios būklės šunys, kokia buvo Pupa išgyvena vos penkias dienas. Mums pavyko ir esu dėl to labai laiminga, mano Pupa vėl pasiruošusi ilgiems mūsų pasivaikščiojimams. O visiems skaitantiems mūsų istoriją noriu perduoti: žmonės, kovokite už savo šunis iki paskutinio jų atodūsio, nes jie tikrai už jus kovotų taip pat.“
