Visi vaistai, kuriuos skirdavo gydytojai padėdavo tik trumpam – po to Pako bėda vėl atsinaujindavo. Lankymaisi vet. klinikose tapo Mariaus ir Pako kasdienybe, šuo susirgo balandžio mėnesį, o atėjus vasarai ir liepai – nutiko blogiausia. „Tą naktį Pako kažkaip įlipo į mano lovą, atsigulė man tiesiai ant galvos ir nebegalėjo pajudėti. Nubudau ir supratau, kad mano šuo yra suparalyžuotas – jis visiškai nebejudino galinių kojų.“ – baisiąją naktį prisiminė Marius.
Tą pačią naktį Marius bandė ieškoti pagalbos – bandė išsikviesti gydytojus į namus, tačiau nepavyko. Sulaukęs ryto bandė skambinti į kliniką, kurioje gydėsi Pako, bet negavo priėmimo laiko, todėl ieškodamas pagalbos paskambino į Jakovo kliniką, kur jį su Pako skubiai priėmė daktaras – neurologas Marius Aniškevičius.
„Kai Pako pas mane atvažiavo, jo galinė dalis buvo visai paralyžuota. Kadangi šuo buvo labai jaunas ir iš jo kitose klinikose atliktų kraujo tyrimų bei anamnezės buvo galima įtarti disko spondilitą. Pako buvo paskirtas rentgeno tyrimas, kuris padėjo nustatyti tikslią diagnozę. Rentgeno nuotrauka parodė, kad šuns stuburo slanksteliai jau buvo pažeisti infekcijos, ištirpę, uždegimas spaudė stuburo smegenis. Tai infekcinė liga, kuri kyla nuo anksčiau buvusios infekcijos – žaizdos, šlapimo takų, kvėpavimo takų ar bet kurios kitos. Infekcija tiesiog nukeliauja į stuburo slankstelius ir juos pažeidžia. Šią ligą nustatyti ankstyvoje stadijoje dažniausiai nelengva, nes simptomai būna labai įvairūs, o tyrimai ankstyvoje stadijoje to nerodo.“ – pasakojo daktaras Marius Aniškevičius.
Ši liga gali užklupti bet kurios veislės šunį, nors daktaras Marius pastebėjo, kad jo praktikoje dažniau pasitaiko didelių veislių atstovai. Liga yra gydoma vaistais – ilgu, mažiausiai 4–6 savaičių antibiotikų kursu. Pako antibiotikus gėrė du mėnesius. Kuo mažiau infekcija yra pažeidusi stuburo slankstelius – tuo didesnė tikimybė šuniui atsistatyti ir vėl vaikščioti. Pako atveju jokių garantijų gydytojas nedavė, o ir pats Pako sveiko labai sunkiai – beveik mėnesį laiko tiesiog gulėjo ir viską darė po savimi. „Turint 40 kilogramų sveriantį šunį, kuris nevaikšto ir net nebando to daryti yra sunku. Sunku buvo ir Pako šeimininkui, vienu metu jis jau galvojo apie atsisveikinimą.“ – prisiminė gydytojas Marius.
„Taip, buvo metas, kai aš galvojau Pako paleisti, nes mačiau kaip jaunas šuo kenčia. Jis norėjo žaisti, bėgti, bet galėjo tik gulėti, o aš niekaip negalėjau jam padėti. Bet labai džiaugiuosi, kad to nepadariau, kad radau stiprybės jį toliau nešioti, bandyti jį statyti ant kojų, kai jis krisdavo, bandyti jį guosti, kai jis būdavo liūdnas. Ačiū Dievui, nepasidaviau savo juodžiausioms emocijoms.“ – pasakojo Pako šeimininkas.
Šeimininkas Marius džiaugėsi ne be reikalo – po sunkaus abiems mėnesio ir gydymo, jaunas šuo palengva pradėjo stotis ant kojų. Pirmi žingsniukai buvo silpni, šuo vis krito, bet kuo toliau tuo labiau jo kojos stiprėjo kol galiausiai po dviejų mėnesių intensyvaus gydymo Pako pradėjo vaikščioti: „Esu laimingas, kad nepasidaviau, kad galiausiai daktaras Marius mums nustatė diagnozę ir mano šuo turėjo savyje jėgų pasveikti. Mes praradom visą vaikystę dėl jo ligos, bet gavom šansą gyventi ir vaikščioti toliau.“
Daktaras Marius Aniškevičius taip pat džiaugiasi: „Tai sunki ir klastinga liga, Pako labai pasisekė, o dar labiau jam pasisekė turėti tokį kantrų ir atsidavusį šeimininką, ne kiekvienas būtų pasiryžęs tokiam sunkiam ir itin ilgam pasveikimo keliui.“
Šiandien Pako, daktaro Mariaus ir šeimininko Mariaus dėka, jau laksto ir yra pasiruošęs atsiimti visus praleistus savo vaikystės momentus su kaupu.