Neįtikėtina: Žaibas tapo pirmuoju tokiu katinu Lietuvoje

Kai septynerių metų katinui Žaibui neseniai buvo diagnozuota sudėtinga šlapimtakio akmenligės forma, jo šeimininkai nė nenumanė, kad jų augintinis taps veterinarinės medicinos istorijos dalimi. Žaibas tapo pirmuoju katinu Lietuvoje, kuriam dėl šlapimtakio akmenligės implantuotas specialus poodinis šlapimtakio šuntas (SUB), visiškai perėmęs nebefunkcionuojančio šlapimtakio darbą.

Jakovo veterinarijos centre veterinarijos gydytojos Laimos Žiukės su komanda atliktos dvi unikalios operacijos ne tik išgelbėjo katino inkstą, bet ir padėjo sugrįžti jam į visavertį gyvenimą.

Katiną Žaibą jo šeimininkė Kamilė Margevičiūtė maždaug prieš šešerius metus pasiėmė iš gyvūnų prieglaudos. K. Margevičiūtė tąkart priglaudė ir netikrą Žaibo sesę – katę Zosę. Abu kačiukai buvo surasti gatvėje ir apgyvendinti gyvūnų prieglaudoje, kol naujus mylinčius namus jiems suteikė Kamilė.

Pasak augintinių šeimininkės, problemų su inkstais yra turėję abu jos katinai, tačiau Žaibo atvejis nuo pat pradžių buvo gerokai sudėtingesnis.

„Inkstų ir šlapimo takų ligomis katės serga gana dažnai. Kiek žinau, tai lemia įvairios priežastys – ir genetinės, ir tam tikri kačių ypatumai. Pavyzdžiui, katės laka mažiau vandens ir yra labai sudėtinga jas paskatinti lakti daugiau. Ilgainiui tai irgi gali prisidėti prie šių ligų atsiradimo“, – pasakoja Žaibo šeimininkė Kamilė.

Kaip sako veterinarijos gydytoja L. Žiukė, šlapimo takų akmenligė yra viena dažniausių kačių šlapimo sistemos ligų. Didžiausią pavojų ji kelia tuomet, kai akmenys užkemša šlapimtakius ir sutrikdo šlapimo nutekėjimą iš inkstų.

Būtent taip nutiko ir katinui Žaibui. Prieš kelis mėnesius augintiniui staiga sunegalavus, jo šeimininkė kreipėsi į veterinarijos gydytojus. Netrukus Žaibui buvo diagnozuota dešiniojo inksto hidronefrozė – būklė, kai dėl užsikimšusio šlapimtakio inkste pradeda kauptis šlapimas ir jis pamažu praranda savo funkciją. Taip prasidėjo sudėtinga ir daug veterinarijos gydytojų profesionalumo reikalaujanti katino Žaibo gydymo kelionė.

„Tokiose situacijose laiko laukti nėra. Negydomas užsikimšęs šlapimtakis gali lemti negrįžtamus inksto pažeidimus, todėl sprendimus reikia priimti labai greitai“, – pasakoja Žaibą gydžiusi Jakovo veterinarijos centro veterinarijos gydytoja L. Žiukė.

Išanalizavus visus galimus scenarijus, nuspręsta Žaibui atlikti itin sudėtingą operaciją ir pašalinti akmenį iš šlapimtakio chirurginiu būdu. Pasak veterinarijos gydytojos, tokia operacija reikalauja išskirtinių chirurginių įgūdžių, nes kačių šlapimtakiai yra vos 1,4–2 milimetrų pločio.

„Net ir techniškai idealiai atlikus operaciją, visada išlieka didelė rizika, kad šlapimtakis surandės ir vėl užsikimš. Deja, būtent taip ir nutiko Žaibui“, – pasakoja L. Žiukė.

Po kelių savaičių katinui vėl pradėjo vystytis hidronefrozė, tad reikėjo kito dar pažangesnio sprendimo. Žinant su šiuo gydymu susijusias rizikas, tam jau buvo pasiruošta. Specialiai Žaibui buvo užsakytas implantas – poodinis šlapimtakio šuntas (Subcutaneous Ureteral Bypass – SUB), kuriam pasiekus Jakovo veterinarijos centrą, katinui buvo atlikta dar viena unikali operacija.

Atlikus antrąją operaciją, septynerių metų Žaibas tapo pirmuoju katinu Lietuvoje, kuriam buvo implantuotas specialus šlapimtakio funkciją perimantis šuntas.

Pasak gydytojos, nors ligos paveiktas Žaibo dešinysis šlapimtakis jau niekada nebeveiks, visą jo darbą nuo šiol atlieka implantas.

„Nesvarbu, ar šlapimtakis yra užsikimšęs, surandėjęs ar visiškai nebefunkcionuoja, implantas leidžia apeiti pažeistą vietą ir užtikrina normalų šlapimo nutekėjimą iš inksto į šlapimo pūslę. Tai reiškia, kad SUB šuntas visiškai perima šlapimtakio funkciją“, – teigia veterinarijos gydytoja L. Žiukė.

Po SUB šunto implantavimo Žaibas klinikoje praleido keturias paras, o dabar sparčiai sveiksta namuose. Šiandien, po išskirtinės operacijos praėjus mėnesiui, hidronefrozė yra visiškai išnykusi, o Žaibas vėl gali gyventi visavertį gyvenimą.

„Žaibo atvejis buvo sudėtingesnis, nes jis turi ir kitų inkstų sveikatos problemų. Pirmosiomis savaitėmis po šunto įstatymo operacijos jis dažniau šlapinosi ir kartais ne vietoje, nes implantas yra svetimkūnis, todėl iš pradžių gali dirginti šlapimo pūslės sienelę. Tačiau po kelių savaičių katino būklė ir šlapinimasis normalizavosi, o šiandien jis jau gyvena visavertį gyvenimą“, – sako veterinarijos gydytoja L. Žiukė.

Pasak Žaibo šeimininkės K. Margevičiūtės, nueitas gydymo kelias nebuvo lengvas, o katino būklė buvo banguojanti – tai pagerėdavo, tai vėl pablogėdavo. „Tam tikrais momentais būdavo tikrai neramu, kaip viskas bus, visokios mintys ateidavo. Tačiau po paskutinės operacijos jo būklė tikrai vis gerėja: toliau stebime kraują, įvairius inkstų rodiklius, kurie dar nėra idealūs, bet vis gerėjantys. Susitvarkė ir šlapinimasis. Be to, Žaibas vėl vis aktyviau bendrauja su mumis miauksėdamas – jis yra miauksėti mėgstantis katinas, atsisėda ant kelių ir miauksi, taip tarsi kalbindamas. Ši jo savybė irgi sugrįžta. Visa tai suteikia vilties, kad viskas bus gerai ir Žaibas gyvens dar daug metų“, – pasakoja K. Margevičiūtė.

Veterinarijos specialistai pabrėžia, kad tiek šlapimtakio stentavimas, tiek SUB šunto implantacija yra sudėtingos procedūros, galinčios turėti įvairių komplikacijų – nuo skausmingo šlapinimosi, infekcijų iki implanto atmetimo ir kitų sutrikimų. Vis dėlto nustačius kačių šlapimtakio akmenligę dažnai tai yra vienintelė galimybė išsaugoti augintinio inkstų funkciją bei gyvenimo kokybę.