Lotos istorija – kalytė, kurios nepalaužė net dvi sunkios ligos

Lotos istorija – kalytė, kurios nepalaužė net dvi sunkios ligos

Belgų aviganio mišrūnė Lota išties ypatingas šuo. Šuo, kuris sakytum turi 9 gyvenimus, nors Lota tikrai ne katė. Lota – kovotoja jau nuo pirmų savo gyvenimo dienų. Visai mažytę Lotą ir jos sesutes bei broliuką gruodžio mėnesį, spaudžiant begaliniam šalčiui dėžėje prie Klaipėdos santuokų rūmų paliko kažkoks „geras“ žmogus. Kitą rytą moteris radusi suledėjusius šuniukus nuvežė juos į prieglaudą. Lota išgyveno. Netrukus toje prieglaudoje kilo didelis gaisras, Lota išgyveno ir jį. Patyrusi ir šalto, ir karšto tiesiogine šių žodžių prasme, Lota galiausiai pateko į savo šeimą, šeimą, kurioje ją vadina vaiku ir besąlygiškai myli. Lotą į savo namus priglaudė Julijos šeima.

Lotos šeimininkė, pasakodama savo šuns istoriją negalėjo suvaldyti ašarų: „Lota mano širdies šuo, mes su ja išmaišėm pusę Europos, mes su ja miegam vienoje lovoje, mes ją vadinam mūsų vaiku ir labai mylim.“ Tačiau nepaisant begalinės šeimininkų meilės, sulaukusi devynerių metų Lota vieną dieną pasijuto blogai. Kalytė pasidarė vangi, atsisakė maisto, vėmė, nebenorėjo net mylimiausių skaniukų. Mažo miestelio veterinarijos gydytojai iš pradžių įtarė erkių sukeliamą babeziozę, todėl pasiūlė išsamesnius tyrimus atlikti Vilniaus Jakovo veterinarijos centre.

„Lotai kilo temperatūra, pilvas buvo karštas kaip ugnis, dantenos baltos, skubėjome į Jakovo veterinarijos centrą ir labai nerimavome dėl jos būklės. Mus priėmusi gydytojų komanda iškart atliko kraujo tyrimus ir echoskopiją ir nustatė diagnozę – piometra.“ – prisiminė Julija.

Lotą Jakovo veterinarijos centre gydė ir operavo daktaras Linas Piečiukaitis. Gydytojas klinikoje dirbantis jau beveik 30 metų dažnai pacientų šeimininkų yra vadinamas auksinių rankų chirurgu. Pasak gydytojo Lino piometra, arba kitaip ūminis gimdos uždegimas – dažnai pasitaikantis susirgimas nesterilizuotoms kalėms ir katėms. Ši liga prasideda praėjus kelioms savaitėms ar net mėnesiams po rujos ir ne visada yra lengvai pastebima. „Kartais šeimininkai tiesiog skundžiasi, kad šuo pasidarė liūdnesnis, kad laka daugiau vandens. Ne visada būna ir išskyrų. Tačiau kuo anksčiau šeimininkai pas mus atvyksta, tuo lengviau jiems galime padėti. Tai tikrai dažniausiai išgydoma liga ir nesunki operacija. Beveik visada jau kitą dieną mūsų pacientės smagiai vizgina uodegą. Lotos atvejis buvo ūmesnis, dėl to ją nelaukdami operavome. Prisimenu, kaip raminau šeimininkę, kad viskas bus gerai, nes ji labai nerimavo.“ – pasakoja chirurgas Linas Piečiukaitis.

Dažniausiai pasitaikantys piometros simptomai: išskyros iš makšties (nors jų gali ir nebūti), padažnėjęs šlapinimasis, gausesnis vandens lakimas, gyvūno liūdnumas, vangumas, sumažėjęs arba dingęs apetitas, skausmingas pilvas. Šiai ligai progresuojant gali išsivystyti kepenų, inkstų funkcijos nepakankamumas, mažakraujystė, širdies veiklos sutrikimai, sepsis ir jei gyvūnas nėra gydomas – mirtis. Norint šios ligos išvengti reikėtų laiku sterilizuoti veisime nedalyvaujančias kales ir kates.

Jakovo veterinarijos centras

Lotos šeimininkė prisimena, kad išties labai nerimavo jos operacijos metu. „Kai Lotai padarė narkozę, mums pasiūlė kur nors išvažiuoti kelioms valandoms, kol vyks operacija. Supratau, kad nerimauju taip, jog vairuoti negaliu. Todėl sėdėjau laukiamajame ir laukdama iki kraujo nusigraužiau lūpas. Kai atėjęs daktaras Linas mums pasakė, jog operacija pavyko, apkabinau jį ir negalėjau paleisti. Buvau tokia laiminga.“ – pasakoja Julija.

Lota po piometros operacijos atsigavo gana greitai. Tačiau bėda po vieną nevaikšto. Dėl Lotos operacijos ir pooperacinio gydymo teko praleisti laiką, kada Lotai būdavo suduodamos tabletės apsaugančios nuo erkių. Praėjus vos savaitei po operacijos Julija pastebėjo, kad jos kalytė vėl tapo vangesnė, sunkiai rėmėsi galinėmis kojomis, sumažėjo jos apetitas.

„Iš pradžių pagalvojome, kad tai kažkokios operacijos komplikacijos, todėl nieko nelaukę vėl lėkėme į Jakovo kliniką. Ten mus apžiūrėję gydytojai nustatė žaibinę erkių sukeliamos ligos babeziozės formą. Visa laimė, kad greitai sureagavome ir laiku atvažiavome, liga dar nebuvo pažeidusi Lotos organų. Pradėjome kasdienį gydymą nuo babezijozės. Lašinės, vaistai ir nerimas – tokia buvo mano savaitė su sergančia Lota.“ – pasakojo šeimininkė Julija.

Pasak Julijos, Lota visada buvo šuo, kuris sunkiai prisileisdavo svetimus žmones, pradžioje klinikoje prireikdavo ir antsnukio. Tačiau gydymosi Jakovo klinikoje metu kalytė tarsi pajuto, kad visas personalas stengiasi jai padėti, kad jos šeimininkai pasitiki gydytojais ir pamažu Lota pradėjo vizginti uodegą visiems ja besirūpinantiems žmonėms. „Pamenu kaip verkiau sėdėdama šalia Lotos, kuriai lašėjo lašinė, kaip meldžiausi, kad ji išsikapstytų. Klinikos asistentas Viačeslavas mane ramino, kad viskas bus gerai, kad mes spėjome laiku. Ir tada jis man atnešė žolelių arbatos ir šokoladuką, tai buvo toks gražus gestas, kuris sujaudino mane iki širdies gelmių – pajutau, kad darbuotojams rūpi jų pacientai ir šeimininkai.“ – su ašaromis akyse pasakojo Julija.

Lota įveikė ir babeziozę. Dabar kasmet šeimininkai jai daro kraujo tyrimus tikrindami ar ji neatsinaujino. Šiandien Lotai jau 13 metų. Ir nors jos klausa ir rega jau šiek tiek silpnesnė – kalytė vis dar mėgsta keliauti mašina ar vaikytis dviratininkus už tvoros. O Lotos šeimininkė Julija iki šiol dėkinga gydytojui Linui ir visam Jakovo klinikos personalui už puikų darbą: „Gydytojai padovanojo mums su Lota ketverius metus gyvenimo, nuostabaus gyvenimo, kurį aš labai vertinu. Tikiuosi, kad Lota dar ilgai džiugins mus savo šypsena, kurią matote jos nuotraukose.“

Jakovo veterinarijos centras
Jakovo

Viena vieta visiems atvejams

Jus aptarnaujantys veterinarijos gydytojai yra šios srities profesionalai.

Prenumeruokite
naujienlaiškį!

Pirmieji sužinokite naudingus patarimus Jūsų augintiniams ir susipažinkite su kitų gyvūnų sėkmės istorijomis!

dog