Onkologas Viktor Skorobogatko paguodė Viktoriją – kad pritaikius tinkamą gydymą – operaciją ir chemoterapiją tikrai galima laimėti gyvūnui laiko. Arimano šeimininkė tada su gydytoju sutarė, kad darys viską kas reikalinga, jei matys, kad katinas jaučiasi gerai ir jo gyvenimo kokybė neprastėja. „Pritaikius tinkamą gydymą išgyvenamumas yra 2 –2,5 metų. Tačiau mums su Arimanu pasisekė daug labiau. Visų pirma jis puikiai atlaikė visas operacijas, o jų teko daryti net šešias, nes piktybinis navikas vis ataugdavo. Tačiau jis puikiai atsigaudavo po narkozės ir labai lengvai atsigaudavo po chemoterapijos, kuri gyvūnams būna daug lengvesnė nei žmonėms. Jiems neslenka plaukai, jie retai jaučiasi blogai, gal po kelių dienų būna kiek vangesni, bet tai greitai praeina.“ – aiškino gyvūnų onkologas.
Viktorija prisipažįsta, kad rūpintis vėžiu sergančiu gyvūnu nebuvo lengva. Jis kaip ir dauguma kačių labai bijojo vizitų pas gydytojus, o jie su metais vis dažnėjo. Finansiškai taip pat nebuvo lengva ir Viktorija net iš savo aplinkos sulaukdavo komentarų, kad geriau tokią diagnozę turintį gyvūną yra paleisti. Tačiau ji džiaugėsi kiekvienu laimėtu mėnesiu, kantriai po kelias valandas sėdėdavo apkabinusi Arimaną, kol jam lašėdavo chemija. Arimanas buvo jos šeimos narys, kuriuo ji rūpinosi iki galo.
„Ši istorija yra stebuklinga tuo, kad vietoje prognozuotų dvejų metų, Arimanas išgyveno visus šešerius. Tai lygiai pusė jo gyvenimo, kiek jis jau buvo nugyvenęs. Su tokia diagnoze tai labai didelė sėkmė, kurią aš vadinu stebuklu. Visą savo ligos laikotarpį jis išliko guvus, žaismingas ir labai gyvenimu besidžiaugiantis katinas. Sėkmingai pritaikytas gydymas padėjo jam praleisti su manim labai daug laiko.“ – džiaugėsi Viktorija.
Deja, bet sulaukęs 12 metų, Arimanas savo ryžtingą kovą su vėžiu pralaimėjo. Navikas po paskutinės operacijos ataugo per maždaug mėnesį, kačiukas pradėjo mesti svorį, prastai valgė ir vis mažiau judėjo. Pritaikius vaistus pavyko laimėti dar keturis mėnesius, bet tada tiek šeimininkė, tiek gydytojas nutarė nutraukti tolimesnį gydymą, nes Arimanas ir taip sumušė visus statistinius gyvenimo rekordus su tokia diagnoze. Atsisveikinti Viktorijai buvo labai sunku, ji sakė, kad niekada nieko taip negedėjo, kaip Arimano. Bet ji padarė viską ką galėjo padaryti mylinti šeimininkė, kuriai gyvūnas yra šeimos narys ir po baisiausios diagnozės laimėjo savo katinui šešerius metus buvimo kartu.
„Jis buvo ypatingas katinas – švelnus, elegantiškas, protingas ir labai stiprus bei kantrus. Aš dirbu psichologe, dažnai nuotoliu, Arimanas visų sesijų metu ateidavo man ant kelių ir būdavo mano asmeninis asistentas. Jo brolis buvo padūkėlis, o Arimanas buvo aristokratas. Siaubingai jo ilgiuosi.“ – teigė Arimano šeimininkė.
O gydytojas – onkologas Viktor Skorobogatko visiems gyvūnų augintojams turi patarimą: „Atradus menkiausią naują darinį būtinai jį parodykite veterinarijos gydytojui – specialistui. Net mažas guzelis gali būti rimtos ligos priežastim. Jei auginate katiną – neleiskite jam leisti vaistų į keteros ar menčių sritį, tai labai pavojinga. O jei jau išgirdote diagnozę vėžys, nenuleiskite rankų, nebijokite chemoterapijos ir operacijų, nes tai padeda jūsų gyvūnui likti šalia jūsų, o ne tik jūsų širdyje.“
