Gyvūnų neurologas, pas kurį pacientai plūsta net iš užsienio

Gyvūnas pradėjo lengvai šlubuoti, tapo lėtesnis, mažiau socialus, ne toks linksmas, pradėjo slėptis nuo šeimininko – visa tai gali būti itin klastingų ir mirtiną pavojų keliančių neurologinių ligų simptomai.

Jie ne visada gali būti išreikšti aiškiai, ypač – ankstyvojoje stadijoje. Be to, neretai šeimininkai tai gali „nurašyti“ gyvūno amžiui. Neurologas, neurochirurgas, mokslų daktaras Marius Aniškevičius papasakojo unikalią dviejų paralyžiuotų šuniukų iš Latvijos gydymo istoriją bei pasidalino patarimais, kaip elgtis akistatoje su pražūtingas pasekmes turinčiais neurologinius susirgimais, rašoma Jakovo veterinarijos centro pranešime žiniasklaidai.

Viena tokių neįtikėtinų istorijų nutiko visai neseniai. Tiksliau, tai buvo net du vienas į kitą labai panašūs atvejai, nutikę vos kelių savaičių skirtumu.

„Abu pacientai buvo atvežti operuotis pas mane iš Latvijos – jų veterinarijos gydytojai, patys negalėję suteikti reikiamos pagalbos, rekomendavo kreiptis į mane. Tai buvo du šunys – 8 mėnesių špicas ir 3 metų Jorkšyro terjeras, kurie jau maždaug mėnesį buvo paralyžiuoti.

Abiem šunims, nors šie atvejai vienas su kitu visiškai nesusiję, diagnozavau tą patį Atlanto aksialinį nestabilumą. Tai mažų veislių šunims būdinga liga, kuria susirgus išnyra kaklo slanksteliai, atsiranda jų nestabilumas ir spaudžiamos stuburo smegenys, todėl gyvūną ištinka paralyžius“, – apie pacientus iš Latvijos pasakoja dr. M. Aniškevičius.

Abu paralyžiuotus šunis neurochirurgas nedelsiant išoperavo Jakovo veterinarijos centro klinikoje Vilniuje. Tai buvo itin sudėtingos, keletą valandų trukusios kaklo operacijos, kurios reikalauja ypatingo chirurginio meistriškumo.

„Kadangi tai pirmas ar antras kaklo slankstelis už galvos, priėjimas yra labai rizikingas – operuodami susiduriame su daug gyvybiškai svarbių struktūrų, tokių kaip nervai, kraujagyslės, gerklė, stemplė. Nepaisant to, abi operacijos praėjo sėkmingai. Špicų šuniukas jau praėjus dviem dienoms po operacijos pradėjo stovėti. Jorkšyro terjeras irgi pamažu atsistato – jo sveikimas užtruko ilgiau, nes iki operacijos kitoje klinikoje taikytas medikamentinis gydymas sukėlė tam tikras komplikacijas“, – pasakoja gyvūnų neurologas dr. M. Aniškevičius.

Anot jo, nors būtent tokie susirgimai yra labai reti – per metus skaičiuojami vienetais – turimi įgūdžiai ir ilgametė darbo patirtis paprastai padeda išgelbėti gyvūnus bei sugrąžinti jiems visavertį gyvenimą. Tačiau, pasak neurologo, čia ypač svarbi yra viena sąlyga.

„Susidūrus su sudėtingiausiais neurologiniais susirgimais svarbi tampa kiekviena minutė. Uždelsus kreiptis į neurologą, paciento būklė gali pablogėti nepataisomai. Tad labai svarbu laiku pastebėti pirmuosius ligos simptomus ir pagalbos į specialistus kreiptis nedelsiant“, – pažymi dr. M. Aniškevičius.

Pasak veterinarijos gydytojo, ne tik šeimininkai, bet ir gyvūnų bendrosios praktikos gydytojai gali nepastebėti pirmųjų neurologinių ligų simptomų, kurie neretai būna užslėpti.

„Jei taksų veislės mišrūnas staiga nebegali užšokti ant lovos ar nebepalipa laiptais, labiausiai tikėtina, kad jam bus išvarža. Čia tik pavyzdys, parodantis, kaip svarbu gyvūnų šeimininkams pasidomėti, kokios ligos yra būdingos jų turimai veislei. Tuomet yra paprasčiau pastebėti pirmuosius simptomus, o kartu ir atpažinti, jog vertėtų pasirodyti specialistui“, – pataria pašnekovas.

Į neurologo rankas dažniausiai patenka gyvūnai su sąnarių uždegimais, lūžiais, augliais, išvaržomis, paralyžiais, nervo uždegimais.

„Nėra lengvų neurologinių ligų, atvejai būna rimti, reikalaujantys tyrimų ir ne vieno vizito. Dažniausios neurologinės problemos, su kuriomis tenka susidurti kone kasdien, – tai paralyžius ir priepuoliai. Paralyžius paprastai ištinka dėl stuburo išvaržos. Ši būklė dažniau nustatoma 3–5 metų amžiaus sulaukusiems prancūzų buldogams, taksams, mopsams, pekinams ir kitiems panašių veislių šunims, turintiems silpną kremzlinį audinį. Jų šeimininkai neretai nustemba, kaip tokiam jaunam šuniui gali atsirasti išvarža. Jauniausias šuo, kurį teko operuoti dėl stuburo išvaržos, buvo vienų metų prancūzų buldogas. Tačiau ne visos išvaržos turi būti operuojamos, kai kurios yra gydomos vaistais“, – pasakoja dr. M. Aniškevičius.