„Nors Džemos šeimininkai buvo labai rūpestingi ir kasdien su ja nuo ryto iki vakaro sėdėjo klinikoje – jos tyrimai vis negerėjo, o dar kaip komplikacija prisidėjo ir gelta. Džema pradėjo viduriuoti, buvo labai nusilpusi. Tada su šeimininke pradėjome kalbėti apie jos nebekankinimą ir paleidimą. Bet sutarėme duoti laiko iki savaitgalio. Ir Džema, lyg tai suprasdama, sukaupė visas jėgas ir jai pagerėjo. Ji nepasidavė ir po
kelių dienų net suvalgė šunų sausainiuką – tai buvo mūsų maža pergalė rodanti, kad vilties pasveikti yra.“ – pasakojo gydytoja Agnė Blaževičienė.
Džemos šeimininkė prisiminė, kaip gydymo metu jai paskambinęs iš klinikos vyras pasakė ruoštis blogiausiam. „Net nesiruošiu.“ – atkirto Jūratė ir teigė visą laiką tikėjusi, kad jos mylimas šuo išsikapstys. „Mes ją atsikovojome, bendromis jėgomis ir pastangomis. Mes skolinomės pinigų iš kitų, kad galėtume apmokėti jos gydymo sąskaitas, bet Džema yra mūsų šeimos narys ir mes viską dėl jos padarytume.“ – teigė Jūratė.
Džemos kova su pankreatitu truko daugiau nei pusantro mėnesio – tiek laiko šeimininkai kasdien ją vežė procedūroms. Gydytoja Agnė Blaževičienė sako, kad tokia diagnozė kaip Džemos teikia labai mažai vilčių, ūminis nekrotizuojantis pankreatitas yra pats pavojingiausias, bet niekada nereikia prarasti vilties. Džemai pavyko pasveikti – tiesa, visą likusį gyvenimą jai teks pamiršti skaniukus nuo stalo, bet gyvybė svarbesnė net už patį skaniausią kąsniuką.
Šiandien Džema vėl sveikas ir laimingas šuo. O jos šeimininkė labai dėkinga visam Jakovo klinikos personalui – gydytojai Agnei ir visoms slaugytojoms. O gydytoja Agnė linki visiems šeimininkams tokio ryžto ir tikėjimo, kaip Jūratės – pasitikėjimo savo gydytoju ir tikėjimu savo šunimi.
