Kas vizgina uodegas gydytojams po darbo?

Veterinarijos gydytoja – terapeutė Agnė Blaževičienė nuo mažens myli ir augina šunis. Su pirmąja savo augintine – pekinų veislės kalyte gydytoja net dalyvaudavo parodose ir paragavo veisėjos duonos – turėjo vieną vadą. Tiesa nei vieno iš trijų gimusių šuniukų negalėjo parduoti ir visus pasiliko sau. „Mes su mama visus mažylius taip pamilome, kad net negalėjome galvoti apie pardavimą. Taip mūsų šeima pasipildė naujais šunimis.“ – pasakojo Agnė. Po to gydytoja augino Stafordšyro terjerę ir mišrūnę kalytę iš prieglaudos, o galiausiai jos namuose apsigyveno mažas pūkų kamuoliukas – Pomeranijos špicas. „Vieną vakarą vyras man parodė šuniuko nuotrauką, kurią įkėlė pažįstama veisėja. Pamačiau ir susilydžiau. Nuvažiavome tik pasižiūrėti to šuniuko ir aišku per akimirką dingo mano profesionalumas ir sveikas protas. Tik pasižiūrėjimas baigėsi pervestu avansu.“ – pasakojo Agnė, kurios namuose dabar laksto vienerių metų kalytė Snaigė. Snaigė savo vardą gavo dar veislyne, nes maža labai priminė purų debesėlį, o gydytoja pažadėjo vardo nepakeisti. Šios veislės šuniuką Agnė išsirinko dėl to, kad jis mažas ir patogus – jį nesunku pasiimti į keliones ir prižiūrėti namuose. Snaigė puikiai sutaria ir su gydytojos beveik ketverių metų dukra, padeda gydytojai Agnei pažadinti dukrytę rytais. Nors mažo šuns ir vaiko duetas kartais baigiasi ir nemenku stresu. „Vieną rytą pamačiau, kad mūsų Snaigė kažkokiu būdu išlipo iš savo aptvarėlio ir rado mano vaiko ant sofos paliktas vynuoges. Kai pastebėjau, visos vynuogės buvo ištaršytos po visą kambarį. Išsigandau – vynuogės šunims labai nuodingos. Čiupau šunį ir nusivežus į kliniką puoliau vimdyti vaistų pagalba. Pamenu, kaip drebėjo rankos, bet kartu ir pykau ant neklusnaus šuns.“ – pasakojo gydytoja Agnė. Viskas baigėsi gerai – paaiškėjo, kad šuniukas su uogomis tik pažaidė ir jų neprisivalgė. Ir tai buvo vienintelis kartas, kad Agnė rūpinosi savo augintinio sveikata – Snaigė aktyvi ir linksma gydytojos „uodega“, sekioja Agnę kur ji beeitų. Veterinarė džiaugiasi, kad šuniukas stabilios psichikos, nes darbo metu teko sutikti daug labai garsiai lojančių ir piktų špicų. Snaigė turi savo numylėtą žaisliuką – pliušinį šuniuką, kuri visada pasideda šalia, kai ruošiasi miegoti. Tiesa, Snaigė turi ir vieną keistenybę – mažulytis šuniukas pavalgęs raugėja kaip rimtas vyras, taip kartais priversdamas namiškius net krūptelėti.

Pūkuotiems gražuoliams špicams neatsispyrė ir kita Jakovo klinikos gydytoja – iš Ukrainos pas mus atvykusi dirbti Liudmila Lukianova. Odesoje gyvenusi veterinarijos gydytoja visada svajojo apie Pomeranijos špicą, nes ši veislė ją žavėjo savo prisirišimu prie žmogaus, protu ir svarbiausia – snukučio išraiška, kuri atrodo lyg šypsena. „Kai pradėjau ieškoti šuniuko, peržiūrėjau daug nuotraukų. Ir pamačiusi vieną – supratau, kad štai mano šuo. Nuvažiavusi į veislyną vos spėjau atsitūpti ir tas pats šuniukas iš nuotraukos pats pirmas šoko man į glėbį. Tai buvo ženklas, kad mes pasirinkome vienas kitą.“ – prisiminė Liudmila, kuri savo augintinį pavadino Ričardo vardu. Deja, netrukus Ukrainoje prasidėjo karas ir Liudmilai kartu su Ričardu teko palikti gimtąjį miestą, darbą ir viską kas buvo brangu. Tris dienas su mažu šuniuku glėbyje Liudmila važiavo autobusu, kol pasiekė Lietuvą. Šuniukas, lyg viską suprasdamas, buvo labai tylus ir ramus. Čia Lietuvoje Liudmila rado naujus namus ir iki šiol yra labai dėkinga žmonėms, kurie ją priėmė gyventi su gyvūnu. Nors dėl Ričardo bėdų nebūna – šuo yra labai išauklėtas ir protingas, niekada nėra nieko pridaręs, kas nepatiktų jo šeimininkei. „Jis net būdamas mažas nėra pridaręs namuose, jis manęs klauso ir mes turime ypatingą ryšį.“ – pasakojo Liudmila. Ričardas kasdien laukia gydytojos grįžtančios iš darbo ir labiausiai mėgsta užmigti jos lovoje susirangęs prie šono. Na o Liudmila prisipažįsta, kad svajoja apie antrą šunį, kuris vargu ar taip lengvai tilptų šalia lovoje, nes veterinarijos gydytojos svajonių veislė – vokiečių dogas.