Svarbiausi kintamieji – amžius ir genetika
Tikimybė susirgti širdies ligomis gresia visiems augintiniams, o ypač padidėja keturkojams sulaukus brandaus amžiaus – maždaug nuo dešimties metų. Sumažėjusi tolerancija fiziniam krūviui, kosulys, vangumas ir dusulys – tai pirmieji simptomai, galintys reikšti, kad augintinis serga.
„Dauguma tokio amžiaus gyvūnų jau turi mažesnius ar didesnius širdies pakitimus, todėl svarbu, kad gydymas būtų pradėtas laiku. Galbūt augintinis taps šiek tiek lėtesnis, mažiau norės vaikščioti, bet jis normaliai kvėpuos, kuo puikiausiai valgys ir džiaugsis normalia kasdienybe“, – tikina L. Žiukė.
Specialistės teigimu, vienos dažniausių šunų ir kačių širdies ligų yra hipertrofinė kardiomiopatija ir mitralinis (dviburio) vožtuvo nepakankamumas. Pastarasis ypač dažnai diagnozuojamas mažųjų veislių šunims, pavyzdžiui, kavalieriaus karaliaus Karolio spanieliams, jorkšyro terjerams ir Pomeranijos špicams. „Sergančiųjų sąrašas šiomis ligomis – begalinis“, – teigia veterinarijos gydytoja.
Lygindama šunų ir kačių širdies ligas, specialistė pripažįsta, kad aukštesnės rizikos grupėje vis dėlto atsiduria katės.
„Bet kokia širdies liga katei yra be galo paslaptinga. Ji išlieka be simptomų tol, kol neatsiranda aktyvus širdies nepakankamumas – liga, kuri jau nėra išgydoma. Katė dar vakar galėjo lakstyti, lipti sienomis ar bėgioti lauke, o šiandien – vos kvėpuoja“, – sako L. Žiukė.
Šiuo metu veterinarijos medicinoje vyrauja požiūris, kad visiškai apsaugoti augintinius nuo širdies ligų yra neįmanoma. Manoma, kad labiausiai paplitusių gyvūnų širdies ligų atsiradimui daugiausiai įtakos turi amžius ir genetika. Vis dėlto Jakovo veterinarijos centro gydytoja L. Žiukė į situaciją skatina žvelgti pozityviai.
„Jeigu ligos išvengti ir nepavyksta, visuomet galime būti šalia ir pasistengti ją įveikti kartu. Gyvūnai tikrai supranta, kad norime jiems padėti“, – įsitikinusi specialistė.