Turėjo operuoti koją, o išoperavo širdį: klastingos širdies ligos užklumpa vis jaunesnius augintinius

Įprasta galvoti, kad širdies ir kraujagyslių ligos – tik žmonėms būdinga sveikatos problema, tačiau veterinarijos gydytoja, sertifikuota gyvūnų kardiologė Laima Žiukė teigia širdies ligas diagnozuojanti beveik trečdaliui savo keturkojų pacientų, rašoma Jakovo veterinarijos centro pranešime žiniasklaidai.

Ir kasmet – vis jaunesniems. Viena iš nedaugelio sertifikuotų gyvūnų kardiologių Lietuvoje pravėrė savo kabineto veterinarijos klinikoje duris ir atskleidė daug įdomybių, lydinčių jos profesiją.

Gyvūnai taip pat moka išreikšti dėkingumą

Kai susitikome su gydytoja Laima klinikoje, ji laikė glėbyje mažutį rusvą kačiuką, kuriam neseniai buvo pagydyta sužeista letenėlė. „Negaluojantį katinuką viena moteris mums atnešė iš gatvės, mes pagydėme ir priglaudėme stacionare. Spėju, jam kokie šeši mėnesiai. Dabar ieškome mažyliui namų“, – katinuką glostydama šypteli veterinarijos gydytoja L. Žiukė, o šis lyg atsidėkodamas jai meiliai sumurkia.

Pasak gyvūnų kardiologės, šunys ir katės taip pat moka išreikšti savo dėkingumą juos gydantiems specialistams. Tai veterinarijos gydytojams būna pati geriausia padėka.

„Mano mama taip pat yra gydytoja, tik jos pacientai – žmonės. Tad medicinos sritis man visada buvo artima.

Veterinarijos gydytojos profesiją pasirinkau pirmiausia dėl nuostabių pacientų. Gyvūnai yra visiškai atviri, neslepia savo emocijų ir puola tik jausdami grėsmę. Be to, kaip ir žmonės, gali būti mieli bei geba išreikšti begalinį dėkingumą. Iš akių matai – į pirmą vizitą jie ateina išsigandę, o po to pradeda laižyti tau rankas. Mūsų augintiniai viską supranta“, – įsitikinusi specialistė.

Kalbantis su veterinarijos gydytojais atrodo, kad kone kiekvienas jų bent kartą gyvenime yra priglaudęs augintinį iš prieglaudos ar gatvės. Gyvūnų kardiologė Laima – ne išimtis.

Dar studijuodama Lietuvos sveikatos mokslų universitete ji priglaudė po „Volkswagen Bora“ automobiliu rastą katę. Dabar jos vardas – Bora Bora. „Priglaudžiau paklydėlę tik vienai nakčiai, o tuoj bus jau 11 metų, kaip toji naktis tęsiasi“, – šypsosi L. Žiukė.

Širdies ligos prasideda be simptomų

Pasak veterinarijos gydytojos Laimos, kaip žmonėms su amžiumi prasideda artritas ar kitos ligos, prasidedančios nuo vietinių skausmų, taip ir mūsų keturkojus draugus užklumpa širdies ligos. „Jos progresuoja lėtai, todėl iš pradžių simptomų gali net nebūti arba šeimininkams jie bus nepastebimi“, – apie klastingą širdies ligų pradžią šeimininkus įspėja L. Žiukė.

Gyvūnų kardiologė priduria širdies ligas kasmet diagnozuojanti maždaug 30-40 proc. vyresnio amžiaus šunų ir kačių. Tačiau svarbu žinoti, kad keturkojų širdies ligos diagnozė nebūtinai yra nuosprendis. Pastebėjus ligą pakankamai anksti, nuo sudėtingų komplikacijų galima išgelbėti daugumą augintinių.

„Jei pacientai atvyksta pavėluotai, deja, padėti jau ne visada galime. Būtent dėl to nuolat primenu šeimininkams, kad jie profilaktiškai, bent kartą per metus, apsilankytų pas veterinarijos gydytoją. Taip mes galime laiku pastebėti organų pakitimus, paskirti efektyvų gydymą vaistais ir padėti užtikrinti mūsų mylimiems augintiniams ilgą, kokybišką gyvenimą ir gražius prisiminimus“, – šypsosi veterinarijos gydytoja L. Žiukė.

Prestižinėje Europos podiplominių veterinarijos studijų mokykloje (ESAVS – „European school for advanced veterinary studies“) kardiologijos sertifikatą įgijusi Laima yra viena iš nedaugelio sertifikuotų gyvūnų kardiologų Lietuvoje, gebančių ne tik diagnozuoti įvairias širdies ligas, bet ir sulėtinti jų progresavimą.

„Širdies ligos dažniausiai pasižymi specifiniu ūžesiu, kurį išgirsti gali bet kuris veterinarijos gydytojas, tačiau tinkamai įvertinti širdies būklę, jos pakitimus ir paskirti gydymą gali tik profesionalus kardiologas. Džiaugiuosi, kad kiekvienais metais ligas diagnozuojame vis anksčiau, nes tai rodo, kad šeimininkai atidžiau rūpinasi mažųjų šeimos narių sveikata“, – sako kardiologė.

Svarbiausi kintamieji – amžius ir genetika

Tikimybė susirgti širdies ligomis gresia visiems augintiniams, o ypač padidėja keturkojams sulaukus brandaus amžiaus – maždaug nuo dešimties metų. Sumažėjusi tolerancija fiziniam krūviui, kosulys, vangumas ir dusulys – tai pirmieji simptomai, galintys reikšti, kad augintinis serga.

„Dauguma tokio amžiaus gyvūnų jau turi mažesnius ar didesnius širdies pakitimus, todėl svarbu, kad gydymas būtų pradėtas laiku. Galbūt augintinis taps šiek tiek lėtesnis, mažiau norės vaikščioti, bet jis normaliai kvėpuos, kuo puikiausiai valgys ir džiaugsis normalia kasdienybe“, – tikina L. Žiukė.

Specialistės teigimu, vienos dažniausių šunų ir kačių širdies ligų yra hipertrofinė kardiomiopatija ir mitralinis (dviburio) vožtuvo nepakankamumas. Pastarasis ypač dažnai diagnozuojamas mažųjų veislių šunims, pavyzdžiui, kavalieriaus karaliaus Karolio spanieliams, jorkšyro terjerams ir Pomeranijos špicams. „Sergančiųjų sąrašas šiomis ligomis – begalinis“, – teigia veterinarijos gydytoja.

Lygindama šunų ir kačių širdies ligas, specialistė pripažįsta, kad aukštesnės rizikos grupėje vis dėlto atsiduria katės.

„Bet kokia širdies liga katei yra be galo paslaptinga. Ji išlieka be simptomų tol, kol neatsiranda aktyvus širdies nepakankamumas – liga, kuri jau nėra išgydoma. Katė dar vakar galėjo lakstyti, lipti sienomis ar bėgioti lauke, o šiandien – vos kvėpuoja“, – sako L. Žiukė.

Šiuo metu veterinarijos medicinoje vyrauja požiūris, kad visiškai apsaugoti augintinius nuo širdies ligų yra neįmanoma. Manoma, kad labiausiai paplitusių gyvūnų širdies ligų atsiradimui daugiausiai įtakos turi amžius ir genetika. Vis dėlto Jakovo veterinarijos centro gydytoja L. Žiukė į situaciją skatina žvelgti pozityviai.

„Jeigu ligos išvengti ir nepavyksta, visuomet galime būti šalia ir pasistengti ją įveikti kartu. Gyvūnai tikrai supranta, kad norime jiems padėti“, – įsitikinusi specialistė.

Pagydomos net retos širdies anomalijos

Paklausta apie įsimintinus atvejus savo darbe, veterinarijos gydytoja papasakojo ypatingą jauno vokiečių aviganio veislės šuns gydymo istoriją. Nors pacientas atvyko į suplanuotą kojos operaciją, tačiau vos už akimirkos jau buvo operuojamas dėl visai kitos priežasties.

„Prieš operaciją anesteziologė paklausė širdelės ir jai kilo įtarimas, kad ten kažkas ne taip. Nusprendėme pasižiūrėti, kad būtų ramiau. Pasirodo, labai gerai padarėme: paaiškėjo, kad šuo, kuriam tada buvo pusantrų metų, gimė su atviru arteriniu lataku tarp aortos ir plaučių arterijos, tai yra yda, dėl kurios maišosi veninis-arterinis kraujas. Todėl skubiai pakeitėme planus ir operavome jau ne koją, o širdį.

Jei tąkart nebūtume skubiai išoperavę šio vokiečių aviganio, jis geriausiu atveju būtų sulaukęs trejų metų amžiaus, o dabar turi galimybę sulaukti žilos senatvės“, – išgelbėta keturkojo gyvybe džiaugiasi L. Žiukė.

Šaltinis: 15min.lt

Prenumeruokite
naujienlaiškį!

Pirmieji sužinokite naudingus patarimus Jūsų augintiniams ir susipažinkite su kitų gyvūnų sėkmės istorijomis!