Pašnekovės teigimu, nemažai nusprendusių įsigyti šunį žmonių, tiesiog tikisi turėti gerą draugą. Jie neplanuoja dalyvauti parodose, jiems nereikia „dokumentų“ ir, be abejo, nori sutaupyti. I. Alaburdaitės manymu, daugeliu atvejų iš nelegalių veisėjų gyvūnai perkami dėl neįsigilinimo ir žinių neturėjimo.
Nemažai būsimų gyvūnų šeimininkų net nepagalvoja, kad daugumoje daugyklų nesilaikoma elementarios higienos, nesirūpinama gyvūnų dehelmintizacija (nukirminimu), jie gali turėti įvairių plauko ar odos parazitų. Nelegaliose daugyklose gyvūnai dažniausiai laikomi mažose patalpose, nėra vedžiojami, todėl ne tik neįgyja šlapinimosi bei tuštinimosi lauke įgūdžių, bet ir jų vystymasis yra sutrikęs: blogiau išvystytas raumenynas, silpnesnės, kreivos kojos ir pan. Didelė gyvūnų koncentracija vienoje vietoje didina ir kitų ligų riziką.
Veterinarijos gydytoja atkreipia dėmesį, kad laikant gyvūnus netinkamomis sąlygomis, nevyksta ir normali jų socializacija. Gyvūnams nuo mažens reikalingas bendravimas su žmogumi, o kai jie laikomi narvuose ir nėra normalaus kontakto, tai atsiliepia jų psichologinei būklei. Netinkamomis sąlygomis augęs gyvūnas gali būti nestabilios psichikos, bijoti žmonių, nedeakvačiai reaguoti į aplinką ar kitus gyvūnus, būti agresyvus. Įsigijus tokį augintinį, neretai tenka kovoti su garsų, svetimų žmonių, aplinkos pasikeitimo baime ir prireikia nemažai laiko bei pastangų, kol šios elgesio problemos išnyksta.
„Daugintojams svarbi kiekybė, o ne kokybė, todėl gyvūnams nedaromi ir privalomi sveikatos tyrimai ar tam tikroms šunų veislėms aktualūs genetinių ligų testai“, – sako veterinarijos gydytoja.
Pasak jos, didelių veislių šunims privalomi tyrimai dėl alkūnės ir klubo sąnario displazijos. Mažesnių veislių šuniukams būtini kelio girnelės tyrimai, leidžiantys nustatyti, ar nėra polinkio išnirimui, taip pat tam tikri akių tyrimai. Prieš tampant tėvais, tam tikrų veislių gyvūnams turi būti atliekami ir psichikos testai.
„Atsakingi veisėjai, prieš veisimą tiek kalei, tiek patinui taip pat daro būtinus genetinius tyrimus, padedančius įvertinti tam tikroms veislėms būdingų ligų riziką. Šiuo tikslu kraujo mėginiai siunčiami į veterinarinę laboratoriją Vokietijoje. Tai nėra privaloma, tačiau atsakingiems veisėjams rūpi gyvūnų sveikata, todėl šuniui nustačius polinkį sirgti tam tikromis ligomis, jis veisimui nenaudojamas. Tuo tarpu nelegalūs daugintojai to tikrai nedaro. Reikėtų suprasti, kad šuo įsigijamas visam gyvenimui, ir nusipirkus polinkį į tam tikras ligas turintį gyvūną, jo gydymas gali kainuoti ženkliai brangiau nei augintinio įsigijimas iš patikimo veisėjo“, – įspėja I. Alaburdaitė.
Pirkdamas gyvūną iš registruoto veisėjo būsimas šeimininkas gali gauti ir daug naudingos informacijos, patarimų įvairiais jo priežiūros klausimais. Atsakingam veisėjui rūpi, kokioje aplinkoje ir kokiomis gyvenimo sąlygomis augs jo parduodamas gyvūnas, todėl jis taip pat domėsis pirkėjo atsakingumu bei galimybėmis auginti naują šeimos narį ir neskubės kuo greičiau parduoti gyvūno.
Atsakingai įsigijant augintinį dažniausiai prireikia net kelių būsimo šeimininko vizitų pas veisėją. Jų metu galima pasižiūrėti, kaip gyvūnai bendrauja, kokiomis sąlygomis gyvena, pamatyti jų mamą, pasidomėti tėčiu, kuris dažnai gyvena tame pačiame veislyne. Jeigu veisėjas nenori rodyti augintinio mamos, kitų vados šuniukų, siūlo jį atvežti pats – reikėtų sunerimti ir pasidomėti juo detaliau. Nuvykus įsigyti augintinio ir pamačius, kad gyvūnai laikomi netinkamomis sąlygomis, derėtų apie tai informuoti Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą.
VMVT interneto svetainėje skelbiamas registruotų ir patvirtintų veisėjų, globėjų bei prekiautojų sąrašas (https://vmvt.lt/opendata/vko/index.php?language=lt), tad apsisprendusiems įsigyti gyvūną ir norintiems tai padaryti atsakingai rekomenduojama įsitikinti, kad pirksite jį iš patikimų rankų.